„Tūkstantmečio mokyklų“ programa Lietuvos mokyklose – postūmis teigiamiems pokyčiams
„Iš esmės „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programa davė stiprų impulsą, pagreitį gimnazijos strateginio plano įgyvendinimui. TŪM dėka sukursime daugiau galimybių įvairiems vaikams – manau, tai ir yra šios programos esmė“, – sako Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus. Jonava, kartu su dar 21-na pirmojo srauto savivaldybe, jau gali skaičiuoti nuveiktus darbus ir džiaugtis vykstančiais pokyčiais. Prie jų jau kitų metų pradžioje prisijungs ir likusios 36-ios antrojo srauto savivaldybės, su kuriomis bus pasirašytos jungtinės veiklos sutartys ir jas pasieks pirmosios veikloms įgyvendinti skirtos lėšos.
Į praėjusiais metais paskelbtą kvietimą dalyvauti programoje atsakė daugiau nei pusšimtis savivaldybių. Sulaukus tokio didelio aktyvumo ir norint užtikrinti kokybišką pasirengimą programos įgyvendinimui savivaldybėje, buvo nuspręsta formuoti du programos srautus.
Visose savivaldybėse dėmesys telkiamas į keturias sritis: lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM ugdymą. Nuo mokyklų prieinamumo įvairių poreikių turintiems mokiniams užtikrinimo, modernių STEAM erdvių įkūrimo iki ilgalaikių šiuolaikinės kultūros projektų įgyvendinimo – tai ir dar daugiau telpa savivaldybių parengtuose pažangos planuose, kurie jau tampa realybe.
Baigiantis iššūkių ir svarbių darbų kupiniems 2023-iesiems, pirmojo srauto savivaldybių mokyklų atstovai neabejoja – TŪM inicijuoti pokyčiai jau dabar pastebimi, o netolimoje ateityje galėsime džiaugtis dar svaresniais darbų rezultatais.
Didžiausias iššūkis – geras planavimas ir stipri lyderystė
Veiklos, kurias jau įgyvendina pirmojo srauto savivaldybes ir joms ruošiasi antrasis srautas, buvo suguldytos į pažangos planus. Problemų identifikavimas, jų sprendimų paieškos ir prioritetų nustatymas tiek savivaldybių, tiek mokyklų lygiu iki šiol buvo bene didžiausias iššūkis.
„Rengiant pažangos planą, būtinas mokyklų komandų įtraukimas ir įsitraukimas. Sakyčiau, pažangos plano kokybė: jo pagrįstumas, logiškumas, kai nėra poreikio jį taisyti iš esmės, byloja apie vienos ar kitos savivaldybės švietimo vadybos lygį, švietimo bendruomenės sutelktumą, pasitikėjimą ja bei tikrąją lyderystę. Sukurti tokį TŪM programos įgyvendinimo kontekstą – didžiulis iššūkis“, – sako Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius.
Visgi su šiuo iššūkiu didžioji dalis savivaldybių bei mokyklų puikiai susitvarkė. Šiaulių Ragainės progimnazijos direktorė Dinara Vitkuvienė pasidžiaugė, kad pavyko suburti komandą, kuri dega idėja kurti mokyklą visiems mokiniams, negaili savo laiko organizavimui, idėjų generavimui, bendravimui ir bendradarbiavimui.
„Komandoje dirbantys žmonės itin atsakingi, organizuoti ir kūrybiški. Kartu bandėme surasti prasmingas, naudingas veiklas, kad kiekviena jų būtų dovana mokyklai, mokytojams, vaikams“, – sako D. Vitkuvienė.
Tuo tarpu Panevėžio pradinės mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Dalios Dausienės teigimu, jau pradėjus įgyvendinti TŪM veiklas, labai pravertė ankstesnių projektų patirtis, tad iššūkiai neatrodo pernelyg dideli: „Sakykime, jau prieš TŪM projektą mokytojai orientavosi į pamokų vedimą ne mokyklos erdvėse. Pamokų erdvių keitimą aktyviai taikome ir toliau projekte.“
Infrastruktūros pokyčiai – naujoms galimybėms
Pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ švietimo pažangos programą vadinamosios „minkštosios“ veiklos – mokymai mokytojams ir ugdymo veiklos mokiniams – yra privalomos. Tuo tarpu „kietoji“ dalis – įvairūs infrastuktūros pokyčiai, naujos įrangos įsigijimas – yra reikalingi tam, kad padėtų vykti „minkštosioms“ veikloms. Taigi, vykdydamos TŪM veiklas, dalis mokyklų pradėjo būtent nuo „kietosios“ dalies.
„Kad galėtume įgyvendinti ilgalaikes kultūrinio ugdymo, STEAM edukacines programas, turėjome susikurti reikalingą infrastruktūrą. Taigi, pirmiausia įrengėme naują fizikos kabinetą ir biologijos laboratoriją. Šiuo metu deriname reikalingų šiuolaikiškų mokymo priemonių gamtamoksliam ugdymui sąrašą. Ką tik duris pravėrė ir nauja kultūrinė-edukacinė erdvė „Biblioteka be sienų“, kuri apima ne tik biblioteką ir skaityklą, bet ir šalia esančią erdvę, leisiančią įvairiau organizuoti kultūrines-edukacines veiklas. Džiaugiamės viskuo, kas suteikia naujų galimybių mokiniams ir mokytojams“, – pasakoja Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius.
D. Mockus pasidalino, kad artimiausiu metu bus pradėta įrengti muzikos ir dainavimo laboratorija-įrašų studija. Joje mokiniai kartu su mokytojais galės naudotis technologijomis, kurių mokykla anksčiau neturėjo, o tai padės jiems ne tik kurti šiuolaikiškai, bet ir tobulinti technologinius įgūdžius. O tam, kad mokymo ir mokymosi procesas būtų pilnavertis, mokykla vykdys mokytojų ir mokinių kompetencijų tobulinimo programą, kuri leis susipažinti su muzikos industrijos technologijomis bei jų pritaikymu formaliajame švietime. Taip pat ruošiamasi užsienio kalbos mokymui įdiegti kalbų laboratoriją, o jau įsigyti išmanieji interaktyvūs ekranai laukia savo naudojimo pradžios.
Viena iš itin svarbių TŪM temų – mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais įtraukimas, tad programos lėšomis daug Lietuvos mokyklų taps prieinamesnėmis visiems mokiniams.
„Artimiausiu metu planuojami infrastruktūros darbai: bus įrengtas liftas-keltuvas, nuovažos pritaikytos asmenims su negalia. Numatomos ir edukacinės erdvės įrengimas socialinių, emocinių ir sveikatos įgūdžių ugdymui, poilsio zona. Šalia naujų erdvių ir priemonių lygiagrečiai planuojamas mokytojų įtraukiojo ugdymo kompetencijų stiprinimas, dalinimasis patirtimi, naujų metodikų ir įrankių diegimas. Taip pat bus įsigytos reikalingos mokymo priemones bei įranga STEAM erdvei“, – pasakoja Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos TŪM veiklų koordinatorė Reda Uzdilienė.
Mokymasis per patirtį
Naujų galimybių, įdomių veiklų, edukacijų jau netrūksta visose pirmojo srauto TŪM mokyklose.
Panevėžio pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui D. Dausienė pasakoja, kad mokyklos sutarimu kiekvienas mėnuo yra projektinis ir turi temą. Mokiniai kiekvieną mėnesį gilinasi į atskirą sritį pagal mėnesio temą. Kultūrinis, STEAM ugdymas vyksta tikslingai ir atspindi to mėnesio ir tos temos tikslus.
„Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesio tema buvo „Aš ir mano miestas“. Mokiniai gilinosi į miesto istoriją, lankėsi įvairiuose objektuose, miesto įmonėse, savivaldybėje, skaičiavo tiltus, jų ilgį, plotį. Spalio mėnesį mokyklos komanda dalyvavo iniciatyvoje ,,Pamokos matuojasi Panevėžį: iššūkių serija“, kur aukcione „nusipirko“ UAB „Specagra“ iššūkį ir kūrė ekologinio ūkio vizualizaciją, o visą lapkričio mėnesį mokykloje vyko „Technologijų pažangos mėnuo“. Mokiniai buvo aktyvūs projekto dalyviai, buvo atrasti būdai, kaip taupyti šilumą. Projekto veiklos užtikrino mokymo turinio sąryšį su realiu gyvenimu. Tirdami vaikai mokosi ne pasyviai, bet aktyviai, o tai labai svarbu šiuolaikiniam mokiniui“, – neabejoja pašnekovė.
D. Dausienės teigimu, vykdant tokias veiklas pastebėti teigiami pokyčiai – netradicinės pamokos, pamokos ne klasėje, ne mokykloje yra labai mokinių mėgstamos, įtraukiančios, mokiniams taip lengviau išmokti, suprasti ir įsiminti mokomąją medžiagą.
Jai antrina ir Šiaulių Ragainės progimnazijos direktorė D. Vitkuvienė, kuri atkreipė dėmesį į jau įvykusias bei puikiai įvertintas stovyklas mokiniams „STEAM spinta“ bei patyriminę stovyklą „Motyvatorius“, kurios veiklos buvo nukreiptos į tai, kad vaikai išmoktų bendrauti ir veikti kartu, atrastų savo pomėgius, aktyviai dalyvautų, nugalėtų baimes ir įgytų daugiau motyvacijos veikti, nebijoti siekti ambicingesnių, aukštesnių tikslų.
Pašnekovė pasakoja, kad artimiausiu metu mokyklos mokinių laukia inžinerinių mokyklų išradėjų festivalis „Jaunųjų kūrėjų mugė“, veiklą pradės pagalbos centras PIPL (priimu, išklausau, patariu – laimime), į veiklas kvies žinių laboratorija „Key Lab’as”, vyks kultūriniai renginiai ir dar daugybė kitų veiklų bei mokymų.
Mokymai – ir mokytojams
TŪM programos pažangos planuose daug dėmesio skiriama ir mokytojų tobulėjimui – tikslingoms, įvairiomis formomis įgyvendinamoms kvalifikacijos tobulinimo programoms, stažuotėms, mentorystės iniciatyvoms ir gerosios patirties pasidalinimo renginiams. Juk būtent mokytojai yra daro tiesioginę įtaką mokinių įsitraukimui bei kokybiškam mokymuisi. „Itin sėkminga buvo mokytojų stažuotė Anglijoje. Stažuotės metu apsilankyta nacionaliniame STEAM centre (National STEM Learning Centre) Didžiosios Britanijos Jorko universitete bei keturiose Anglijos mokyklose. Stažuotės dalyviai turėjo galimybę stebėti mąstymo ugdymo metodikos, kritinio mąstymo metodikos taikymą, STEAM veiklų organizavimą, semtis patirties iš pažangių Anglijos mokyklų. Dalyvaujant praktinėse dirbtuvėse buvo atliekami gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų ir dizaino kūrybiniai tiriamieji darbai, ieškota integracinių ryšių tarp mokomųjų dalykų. Didžiausia sumaištis galvoje įvyko stebint kritinio mąstymo metodo taikymą, kuris atskleidė naują požiūrį į gilų ir pagrįstą problemų sprendimą ir išvadų formulavimą“, – sako D. Vitkuvienė
Tuo tarpu Panevėžio pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui džiaugiasi įvairiomis mokytojams skirtomis veiklomis: vyko mokymai „STEAM: patyriminės veiklos, keičiančios tradicines pamokas“, kuriose mokytojams pateikta nauja informacija apie universalaus dizaino, mąstymo projektavimo ir dirbtinio intelekto naudojimą, respublikinis forumas „Skaitmeninio turinio kūrimas ir valdymas“, kuriame dalintasi įžvalgomis ir naujovėmis apie technologijų įtaką švietimui, dirbtinio intelekto iššūkius ir galimybes, įvairiapusišką kūrybiškumo ugdymą STEAM veiklose, stažuotės Vaiko individualios pažangos (VIP) mokyklų tinklo bei Inžinerinio mokyklų tinklo mokyklose ir kt.
Ateities perspektyva: pasikeitusios mokymosi aplinkos ir gerėjantys mokymosi rezultatai
Pažangos planuose numatytas veiklas savivaldybės turės įgyvendinti iki 2026-ųjų metų. Paklausti apie ilgalaikius pokyčius, kuriuos atneš TŪM, visi mokyklų atstovai išskyrė pasikeitusius mokymosi būdus, pačią mokymosi aplinką bei, tikėtina, dėl to gerėsiančius mokinių pasiekimus.
„Keisis mokymosi aplinkos mokykloje. Mokymosi aplinka, kuri leidžia vaikams analizuoti asmeninę patirtį ir aktyviai kurti žinių bagažą yra nepalyginamai veiksmingesnė nei žodinės informacijos perteikimas. Gerės ugdymosi pasiekimai, pamokos bus patrauklios, inovatyvios, motyvuojančios mokinį siekti asmeninės ūgties“, – sako Panevėžio pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui D. Dausienė.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos TŪM veiklų koordinatorė R. Uzdilienė atkreipia dėmesį į kertinį TŪM programos principą – tinklaveiką, ir tai, kad pokytis vienoje mokykloje neapsiriboja tik jos sienomis: „Mokytojų kompetencijų tobulinimas užtikrins aukštą švietimo kokybę, jie bus geriau pasirengę ir motyvuoti ugdyti ateities kartas. Naujai įrengtomis erdvėmis naudosis visos Lazdijų rajono mokyklos. Drąsiai galėsime dalintis savo gerąja patirtimi su kitomis Lietuvos mokyklomis.“
Šiaulių Ragainės progimnazijos direktorės D. Vitkuvienės teigimu, atnaujintos mokyklos patalpos, įrengti pagalbos mokiniams centrai ir STEAM ugdymo erdvės, keltuvas, organizuotose veiklose įgytos patirtys bei kompetencijos sudarys galimybę produktyviau mokyti bei mokytis skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniams.
Apie teigiamus TŪM programos atnešamus pokyčius kalba ir Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius D. Mockus: „TŪM dėka sukursime daugiau galimybių įvairiems vaikams – manau, tai ir yra šios programos esmė. Pokyčiai mokyklose yra veikiami įvairiausių veiksnių, tačiau „Tūkstantmečio mokyklų“ programa – tarp pozityviųjų.“
TŪM švietimo pažangos programa buvo parengta visuminiam problemų sprendimui, siekiant užtikrinti kuo geresnes mokymosi sąlygas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties, mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius tarp skirtingų šalies savivaldybių, skirtingų savivaldybės mokyklų.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos plano vertės.