DUK

Taip, būtų tikslinga pirkti 2 metams, su galimybe pratęsti sutartį dar vieniems metams, bet ne daugiau kaip už maksimalią sutarties kainą, apie poreikį ir licencijų skaičių informuojant tiekėją, pvz., ne vėliau kaip likus 2 mėn. iki sutarties galiojimo termino pabaigos. 

Projekte nėra reikalavimo apdrausti įsigytą turtą ar sukurtą infrastruktūrą. Tą galima daryti savanoriškai, bet išlaidos būtų priskirtos netiesioginėms ir atskirai projekte nebūtų deklaruojamos. 

Jeigu vykdoma veikla yra pedagog(i)ų kvalifikacijos tobulinimo veikla (t.y. kompetencijų tobulinimo veikla, kai išduodami pažymėjimai mokymų dalyviams (-ėms)), tokia veikla privalo atitikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Švietimo įstatymo 23 straipsnio 6 punktas nurodo, kad pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus (-as) kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

Kvalifikacijos tobulinimas suprantamas taip, kaip tai apibrėžta Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų patvirtinimo“.

Daugiau informacijos apie tai, kaip akredituojamos programos, pateikia Nacionalinė švietimo agentūra, nuoroda čia: Nacionalinė švietimo agentūra– » Dokumentai (smm.lt) 

Rekomenduojame pertraukas organizuoti taip:  

– kai renginys / mokymai trunka 8 valandas, tinkama 1 pietų pertrauka ir 2 kavos pertraukos;  

– kai renginys / mokymai trunka 4 valandas, tinkama 1 kavos pertrauka;  

– kai renginys / mokymai trunka 6 valandas, galima organizuoti 2 kavos pertraukas, arba, atitinkamai pagrindus – 1 kavos pertrauką ir 1 pietų pertrauką;  

– kai renginio trukmė kitokia nei aukščiau nurodyta, kavos pertraukas būtų galima organizuoti kas 1,5 valandos. 

ESFA inicijavo aptarimus su CPVA ir LR finansų ministerija dėl galimybės TŪM I projektą pratęsti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (toliau – PAFT) bei projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – PFSA) nėra apribojimų projekto pratęsimui, tačiau jo trukmė susijusi su Lietuvos Respublikos atsiskaitymu Europos Komisijai už plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo metu pasiektus rodiklius. CPVA informavo, kad šiuo metu Europos Komisija nepritaria prašymui pavėlinti rodiklių pasiekimo terminą, todėl kol kas galimybės pratęsti TŪM I projektą nėra.  

ESFA inicijavo aptarimus su CPVA ir LR finansų ministerija dėl galimybės TŪM II projektą pratęsti. Skirtingai nuo TŪM I projekto, TŪM II projekto trukmę riboja terminai, įtvirtinti PAFT. Siekiant pratęsti TŪM II projektą, turėtų būti ne tik iš naujo susitarta su Europos Komisija dėl vėlesnio rodiklių pasiekimo, tačiau taip pat ir pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys visų projektų įgyvendinimą. CPVA informavo, kad šiuo metu Europos Komisija nepritaria prašymui pavėlinti rodiklių pasiekimo terminą, todėl kol kas galimybės pratęsti TŪM II projektą nėra. 

Netiesa. TŪM koordinatoriams (-ėms) atostogos suteikiamos tokia pat tvarka, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, pagal darbo užmokestį ir atostogų suteikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Koordinatoriams (-ėms) priklauso 20 darbo dienų atostogų per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nereikės atsiskaityti už atostogų dienų skaičių ir atostoginių apskaičiavimą. Atostoginiai projekte yra apmokami pagal Kasmetinių atostogų fiksuotąją normą, kuri apskaičiuojama nuo faktiškai deklaruoto darbo užmokesčio. Koordinatoriams (-ėms) projekte taikoma 8,63% atostoginių norma. Pavyzdžiui, deklaravus 1000 Eur darbo užmokesčio, yra kompensuojama 1086,30 Eur, iš kurių 86,30 Eur yra skirta atostoginių apmokėjimui. Šios papildomai gaunamos sumos turėtų kauptis apskaitoje ir jas bus galima naudoti atostoginių apmokėjimui pagal poreikį.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kaip koordinatoriai (-ės) yra įdarbinti (-os).

 1. Jei koordinatorius (-ė) yra nauja(s) darbuotoja(s) su nauja darbo sutartimi, jam (-ai) atostogos suteikiamos įprastine tvarka (20 darbo dienų per metus). 
2. Jei koordinatoriumi ar koordinatore dirba mokytojas (-a) ar kitas mokyklos darbuotojas pagal papildomą susitarimą, toks papildomas susitarimas yra traktuojamas kaip pagrindinės darbo sutarties dalis. Tai reiškia, kad, kai einama atostogų iš pagrindinių pareigų, tai einama atostogų ir pagal papildomas (koordinatoriaus) pareigas. Negalima dirbti pagal papildomas pareigas tuo metu, kai pagal pagrindines pareigas yra atostogaujama. Šiuo atveju gali atsirasti atostogų trukmės neatitikimų tais atvejais, kai koordinatoriais (-ėmis) dirba mokytojai. Mokytojams (-oms) priklauso 40 darbo dienų atostogų per metus, o koordinatoriams (-ėms) – tik 20. Nepaisant to, jei mokytojai (-os) atostogaus 40 dienų, koordinatorių pareigose jie taip pat privalės nedirbti 40 dienų, iš kurių 20 dienų bus laikoma atostogomis. 

Darbuotojas negali naudotis atostogomis pagal pagrindinių pareigų sutartį, o pagal papildomą susitarimą likti dirbti. Priešingu atveju, būtų iškreiptas tikslas, dėl kurio atostogos darbuotojui yra suteikiamos – darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti (LR DK 126 str.).

Jeigu darbuotojui pagal pagrindines pareigas priklauso ilgesnės trukmės atostogos (pavyzdžiui, pagrindinės pareigos yra mokslo darbuotojas, kurioms priklauso 40 darbo dienos kasmetinių atostogų, o papildoma funkcija – administratorius – 20 darbo dienų atostogų), darbuotojui suteikiama ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos abiem pareigoms vienu metu. Vadinasi, tabelyje prie abiejų pareigų žymimos atostogos.

Reikės pateikti dokumentus, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, kiek darbo laiko skiriama projektui (pvz., įsakymas, priedas prie darbo sutarties ar kt.).

Jeigu darbuotojui, atliekančiam dvi darbo funkcijas, suteikiamos skirtingos trukmės kasmetinės atostogos, o ilgesnioji atostogų dalis priklauso už pagrindines pareigas ar papildomas pareigas, kurios dirbamos gretinimo būdu, tokiu atveju atostogų dalis, kuri suteikiama už darbą pagal abi funkcijas, apmokama VDU, apskaičiuotu iš užmokesčio už darbą pagal abi funkcijas. Likusi atostogų dalis, suteikta už darbą pagal funkciją, kuriai taikytinos ilgesnės trukmės atostogos, apmokama VDU, apskaičiuotu iš užmokesčio už darbą pagal šią funkciją.

Vadinasi, turėtų būti taikoma tokia atostogų norma, kokią sąlygoja projekte atliekamos funkcijos.

Dalykiniais / ugdymo partneriais  laikomos organizacijos, nurodytos pažangos plano 3 punkte (pvz., universitetai, muziejai, nevyriausybinės organizacijos ir kt.), kurios įsipareigoja neatlygintinai teikti paslaugas projekto metu.   

Bendradarbiavimą įforminti reikėtų. Geriausia, kad tai darytų veiklos, kurios apimty konsultuojamasi, organizatorius (tai bus viena iš mokyklų arba savivaldybė). Galite bendradarbiavimą įforminti bendradarbiavimo sutartimi arba raštu, o konsultacijas fiksuoti protokolu. Informaciją apie bendradarbiavimą pažymėkite ir pažangos plano ataskaitoje. Dokumentus įkelkite į OneDrive prie atitinkamos veiklos.

Priklausomai nuo Jūsų įgyvendinamos veiklos (pvz., ar tai yra veikla su dalyviais – mokymai, ugdymo veikla, ar tai yra veikla skirta sukurti produktą – ilgalaikę programą ar pamokų ciklą, ar tai yra veikla su partneriais įvardintais 3 PP lentelėje) pagrįsti veiklos įgyvendinimo faktui/rezultatui reikia pateikti dokumentus iš šio sąrašo:  

1. Dalyvių dalyvavimą pagrindžiantį dokumentą (jei yra veiklos dalyvių). 
    
   Tinkami dokumentai: (TAMO) dienyno išrašas su atsakingo(s) mokytojo(s) parašu, dalyvių sąrašas su parašais (mokiniai nuo 14 metų amžiaus), direktoriaus įsakymas dėl komandiruotės, ekskursijos arba išvykos kartu su dalyvių sąrašu su parašais ir/arba dienyno išrašu. Nereikia pildyti dalyvių anketų, kai jie dalyvauja TŪM nefinansuojamose veiklose.    
2. Veiklos rezultatą pagrindžiantį dokumentą (jei yra veiklos rezultatas).
    
   Tinkami dokumentai: sukurto pamokų ciklo medžiaga ar programa, arba kitas rezultatą pristatantis dokumentas (jei dėl veiklų įvairovės kyla klausimų dėl atsiskaitymo už veiklos/veiklų rezultatą, rekomenduojama konsultuotis su tos srities ekspertėmis tiesiogiai).
3. Bendradarbiavimą su partneriu pagrindžiantį dokumentą (jei veikla vykdoma su partneriu).
    
   Tinkami dokumentai: susitikimų arba bendradarbiavimo protokolas, bendradarbiavimo sutartis, elektroninis susirašinėjimas su partneriais ir bendradarbiavimo patvirtinimas (kur ir kaip prisideda) ar pan.     

Jei veikloje nekuriamas naujas produktas (2) arba nėra partnerių (3) arba nėra dalyvių (1) – atitinkamų dokumentų teikti nereikia. PVZ.: jei organizuojate renginį su partneriu, reikalinga pateikti dalyvių sąrašą bei dokumentą, įrodantį bendradarbiavimą.  

Šiuos dokumentus, taip pat kaip ir finansuojamų veiklų dokumentus, prašome kelti į Jūsų savivaldybei skirtą OneDrive aplanką „Išlaidas ir veiklas pagrindžiantys dokumentai“ – „Neapmokamų veiklų dokumentai“. 

• Kas kartą teikiant mokėjimo prašymą reikia užpildyti ataskaitą už veiklas, už kurias prašoma finansavimo (dalinė ataskaita aptariama tik pagal poreikį su savivaldybės koordinatoriumi).

• Pilnai atsiskaitoma už ketvirtį per mėnesį ketvirčiui pasibaigus (pvz., už visas veiklas įgyvendintas iki 2024 06 30 ataskaita teikiama iki 2024 07 31). 

Po ketvirčio ataskaitos pateikimo ESFA susipažįsta su ataskaitos turiniu ir įvertinusi konsultacijos poreikį informuoja savivaldybę apie galimus konsultacijos laikus. Pagal poreikį savivaldybės gali kreiptis dėl papildomų konsultacijų bet kuriuo metu, nurodant konkrečius klausimus, kuriuos reikia aptarti. 

Atskirai dėl veiklų grafiko pasikeitimų rekomenduojame keitimų nedaryti (kadangi nesikeičia veiklų turinys). Veiklų grafikus bus galima pakoreguoti, kai bus daromas kitas didesnis keitimas. 

Prieš pirkdami priemones keitimą suderinti turite bent jau neoficialiai (t.y. gauti  patvirtinimą iš ESFA, kad keitimas suderintas), oficialaus sutarties su papildomu susitarimu pasirašymo laukti tokiu atveju nebūtina.  

Vadovaujantis Statybos įstatymu, techninė priežiūra privaloma, kai vykdomi kapitaliniai remonto darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, griovimas). Vykdant paprastojo remonto darbus, Statybos įstatymas neįpareigoja techninės priežiūros, todėl ir išlaidos projekte nebus tinkamos. 

Projekte darbuotojus įdarbinti galima tiek pagal paprastas terminuotas sutartis, tiek pagal projektinio darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei sudaroma projektinio darbo sutartis, ji turi atitikti LR darbo kodekse šiai sutarties rūšiai nustatytus požymius. Nepaisant to, kad projektinio darbo sutartis turi terminą, jai turi būti taikomi tokie pat mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos, kaip ir neterminuotai sutarčiai.    

LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Socialinio draudimo įmokų tarifai, atskirų rūšių socialinio draudimo įmokų dydžiai (jų dalys) tvirtinami Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas 1,55 karto“.  

Šis teisės aktas, nustatantis didesnį  nedarbo draudimo įmokos tarifą terminuotoms sutartims, pateikia nuorodą į LR darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą (terminuota sutartis), bet nepateikia nuorodos į 66 straipsnio 1 dalies 5 punktą (projektinio darbo sutartis). Vadinasi, projektinio darbo sutartims didesnis nedarbo draudimo įmokos tarifas nėra taikomas ir atitinka tarifus, taikomus neterminuotoms sutartims. 

Jūsų nurodytas statybos būdas būtų statyba ūkio būdu. LR statybos įstatymo 2 str. 86 p. tai apibrėžia kaip „fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.“. Kadangi Statybos įstatymas šį būdą leidžia tik fiziniams asmenims, projekto lėšomis negalima apmokėti mokyklų pačių, savo jėgomis, atliekamų remonto darbų (nei už medžiagas, nei darbo užmokesčio ir pan.). 

Visos patirtos išlaidos, susijusios su projektu, yra tinkamos nuo 2020-02-01 iki sutarčių pasirašymo ir išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu įgyvendinant projektą, vadovaujantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių 82.2.2. punktu. 

CPVA tikrins atliktų darbų aktus, statybos užbaigimo dokumentą, taip pat (dažniausiai jau patikros metu) gali paprašyti statybos žurnalo, deklaracijų dėl statybos metu panaudotų medžiagų, gaminių. Pagal STR 1.06.01:2016 5.4. p., kai statyba finansuojama ES lėšomis, statybos žurnalas yra privalomas. 

PVM iš TŪM lėšų bus galima kompensuoti tuo atveju, jei savivaldybė negali jo susigrąžinti iš biudžeto. PVM suma į PFSA 2.8.3 papunktyje nurodytą sumą neįeina. Pagal galiojančius teisės aktus, PVM išlaidos yra netinkamos finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų, tačiau jam kompensuoti yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Tai reiškia, kad projekte bus du finansavimo šaltiniai (EGADP ir Valstybės biudžetas). Planuojant išlaidas, bendra investicijų suma gali viršyti PFSA nurodytą maksimalią finansavimo sumą, tačiau tik ta apimtimi, kuria toks viršijimas atsiranda dėl „ant viršaus“ priskaičiuoto PVM.   

Projekte pirkimus vykdyti, išlaidas patirti ir jas apmokėti gali tik TŪM programoje dalyvaujančios mokyklos ir savivaldybės. Kitos mokyklos tiesiogiai iš finansavimo lėšų negali apmokėti jokių išlaidų. Asmenis iš kitų, TŪM nedalyvaujančių, mokyklų galima įtraukti (tinklaveiką vykdyti) keliais būdais:

a) kitų savivaldybės mokyklų mokytojai (-os) gali dalyvauti Programos mokymuose ir edukaciniuose renginiuose;

b) programoje dalyvaujančių mokyklų turima ar joje numatoma kurti infrastruktūra turi būti prieinama naudotis kitoms mokykloms.

Tačiau bet kuriuo atveju, sąskaitas už tokias tinklaveikos veiklas gauti ir apmokėti gali tik TŪM dalyvaujančios mokyklos arba savivaldybė.   

Taip, gali.

Projekto vykdymo metu išlaidos bus kompensuojamos įprasta tvarka. T.y., bus kompensuotos patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Bus galima gauti avansinį mokėjimą apyvartinėms lėšoms, o paskui bus prašoma periodiškai atsiskaityti už įvykdytas veiklas ir pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.   

Galima, jei jo(s) pareigos papildomame susitarime atitinka minėtame įstatymo priede išvardintas pareigas. Atkreipiame dėmesį, kad mokytojų darbo užmokestis yra tinkamas tik pirmaisiais naujos ugdymo veiklos vykdymo metais.   

Projekte bus tinkamos išlaidos dienpinigiams arba maitinimui, bet negali būti abu variantai. 

Visais atvejais turi būti žymima 2.2.2 „Pradėjau dalyvauti mokymuose“. 

Anketas turi pildyti visi (-os) TŪM veiklose dalyvaujantys (-čios) projekto dalyviai (-ės) (mokytojai (-os), mokiniai (-ės), tėvai), nepriklausomai nuo veiklos, kurioje dalyvauja. Išimtys yra dvi:  

1. anketų gali nepildyti TŪM projekte dirbantys sričių koordinatoriai (-ės), kai dalyvauja koordinatoriams skirtuose renginiuose (nes jie laikomi projekto personalu, todėl neatitinka dalyvio apibrėžimo);  
2. vykstant įprastinei pamokai (formalusis ugdymas), kurioje dalyvauja TŪM lėšomis apmokėti ekspertai (-ės), pranešėjai mokytojai (-os), arba kurioje dirbama su TŪM projekto metu sukurtu turiniu ir pan. Tai laikoma įprastine (ne TŪM) veikla, todėl anketų tokioms pamokoms nereikia. 

Turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad konkretūs dalyviai (-ės) atitinka konkrečius požymius. Šiuo atveju turima omenyje TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų mokinių tėvus, ar kitus įstatyminius atstovus (-es). Tam tiktų mokyklos vadovo (-ės) pasirašytas raštas / pažyma, kad konkretus asmuo yra mokyklos mokinio (-ės) įstatyminis atstovas (-ė). 

Taip, kiekviena mokykla dalyvaujanti TŪM programoje privalo atitikti minimalų 200 mokinių reikalavimą tiek prieš pradedant dalyvauti projekte, tiek viso projekto metu (I srautas iki 2025 m. birželio mėn., II srautas iki 2026 m. birželio mėn.). Ši nuostata įtraukta į jungtinės veiklos sutartis tarp ESFA ir savivaldybių. Remiantis 43.1. programos punktu, savivaldybei pakeitus sprendimus, lėmusius finansavimo skyrimą Programos lėšomis, finansavimas yra nutraukiamas, o pradėtų veiklų įgyvendinimas baigiamas savivaldybės lėšomis.

Galima. Atskiro pirkimų plano nebus (pildomas tik pirkimų sąrašas, jau sudarius pirkimo sutartis). TŪM pirkimai turi būti įtraukti į bendrą metinį perkančiosios organizacijos  (mokyklos arba savivaldybės administracijos) pirkimų planą.  

Nereikia.

Privalomos sutarties projekto formos paslaugų ar darbų pirkimui nėra, galite naudoti savo formą. Svarbu tai, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 87 str. 2 d.: Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta: 

1) sutarties šalių teisės ir pareigos; 

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis; 

3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;  

4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus;  

5) sutarties prievolių įvykdymo terminai; 

6) sutarties įvykdymo užtikrinimas; 

7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma. Sutartyje turi būti nustatytos šios dalies 3 punkte nurodytoje metodikoje nustatytos privalomos sutarties peržiūros sąlygos. Tais atvejais, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 mėnesiai, sutartyje privalo būti nustatyta su mokesčių pasikeitimu nesusijusi sutarties kainos peržiūros sąlyga, išskyrus atvejus, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas (pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą);  

8) ginčų sprendimo tvarka; 

9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka; 

10) sutarties galiojimas; 

11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka; 

12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą.  

Atliekant mažos vertės pirkimus, vadovaujantis Mažos vertės pirkimų vykdymo aprašu: 

24.4.2. Kai pirkimo sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nurodoma: 

24.4.2.1. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma – tikslus jų kiekis (apimtis); 

24.4.2.2. kainodaros taisyklės; 

24.4.2.3. mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 

24.4.2.4. sutarties prievolių įvykdymo terminai; 

24.4.2.5. sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma; 

24.4.2.6. subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka; 

24.4.2.7. informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.  

Perkant prekes privaloma naudoti VPT direktoriaus įsakymu patvirtintą formą 1S-19 Dėl Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinių sąlygų patvirtinimo (lrs.lt)  

Atliekant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, viešuosius pirkimus, nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 5 dalyje, ir mažos vertės viešuosius pirkimus, šiuo įsakymu patvirtintos Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinės sąlygos yra rekomendacinės.  

Kiekvieno pirkimo (ar pirkimo sutarties, tuo atveju kai mažos vertės pirkimo vertė neviršija 15 000 Eur be PVM) patikrai turite pateikti perkančiosios organizacijos metinį pirkimų planą (ar jo dalį, kuriame yra pirkimai pagal konkretų BVPŽ kodą). 

1. Jei vykdoma trumpalaikė kompetencijų stiprinimo veikla, pvz., edukacinis renginys – vienkartinė veikla, skirta tinklaveikai, naujų žinių įgijimui arba pasidalijimui, trumpas seminaras, patirties pasidalinimo renginys, stovykla, dirbtuvės ar panašaus pobūdžio veikla, kuri skirta kompetencijų stiprinimui, tokiai veiklai akreditacija nereikalinga. Ne pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas nėra lygu pedagog(i)ų kvalifikacijos tobulinimui, tad programų akreditavimas tokiu atveju nėra būtinas. 
2. Jeigu vykdoma veikla yra pedagog(i)ų kvalifikacijos tobulinimo veikla (t.y. kompetencijų tobulinimo veikla, kai išduodami pažymėjimai mokymų dalyviams (-ėms)), tokia veikla privalo atitikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Švietimo įstatymo 23 straipsnio 6 punktas nurodo, kad pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus (-as)) kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos  ( https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1480/asr  ) Kvalifikacijos tobulinimas suprantamas taip, kaip tai apibrėžta Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų patvirtinimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.295263/asr ) 
3. Todėl perkant pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus arba stažuotes reikėtų:

3.1. Techninėje specifikacijoje nusimatyti, kad tiekėjo siūloma kvalifikacijos tobulinimo programa (toliau – Programa) turi būti akredituota, kaip numatyta Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2022 m. sausio 31 d. įsakymo Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos patvirtinimo, 36.3 punkte. Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas – Kompetencijos gali būti tobulinamos tik pagal neformaliojo švietimo programas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9b589cd082b511ecbd43a994b3e2e1cb ). Pirkimo dokumentuose reikia nurodyti ir akreditavimo momentą: iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ar po pirkimo sutarties pasirašymo.  

3.2. Nusimatyti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui: tiekėjas turi turėti teisę patvirtinti pedagoginių darbuotojų dalyvavimą programoje – išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Tai reiškia, kad pirkime gali dalyvauti ir teikti pasiūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtintas pedagogų rengimo centras ar akredituota kvalifikacijos tobulinimo įstaiga, arba anksčiau minėta tvarka neakredituotas tiekėjas, kuris dalyvauja pirkime: 

a) jungtinės veiklos su patvirtintu pedagogų rengimo centro ar kita akredituota kvalifikacijos tobulinimo įstaiga sutarties pagrindu, arba  

b) remiasi tokio ūkio subjekto pajėgumais. 

Tiekėjas gali remtis kito ūkio subjekto pajėgumais tik tuomet, kai tas subjektas, kurio pajėgumais buvo pasiremta, pats teiks tas paslaugas – išduos dalyvių pažymėjimus.  

Tokiu atveju su pasiūlymu pateikiama jungtinės veiklos sutartis arba partnerystės sutartis, ketinimų protokolas, susitarimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, pajėgumai bus prieinami tiekėjui visą sutarties vykdymo laikotarpį.  

Perkančioji organizacija patikrina, ar pasiūlymą teikiantis tiekėjas, jungtinės veiklos partneris arba ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, yra šiame akredituotų įstaigų sąraše:  https://www.nsa.smm.lt/istaigu-vertinimas/pedagogu-kvalifikacijos-tobulinimo-istaigu-isorinis-vertinimas/akredituotos-istaigos/. 

SVARBU: konkrečiame pirkime negali dalyvauti tos perkančiosios organizacijos Pažangos plane numatyti partneriai, kurie įsipareigojo projekto metu teikti paslaugas neatlygintinai (pvz., universitetai, muziejai, nevyriausybinės organizacijos ir kt.).   

Pirkimo dokumentuose reikia nurodyti ne tik reikalavimą, kad programa turi būti akredituota, bet ir akreditavimo momentą arba terminą: iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ar po pirkimo sutarties pasirašymo.  

Jei nustatote, kad mokymų ar stažuotės programa turi būti akredituota iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, gavę pasiūlymu patikrinate, ar tiekėjo siūloma Programa yra sąraše https://www.aikos.smm.lt/Registrai/Kvalifikacijos-tobulinimo-programos/SitePages/Pagrindinis.aspx?ss=57e95e75-a3da-409f-b0e1-b8100ef39133. Įsitikinate, ar pasiūlymas (siūloma Programa) atitinka jūsų reikalavimus dėl turinio: dėstomų temų, formos, trukmės, ir patvirtinate, kad pasiūlymas yra tinkamas arba jį atmetate kaip neatitinkantį konkrečių techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Pasirašius pirkimo sutartį su laimėtoju, susiderinus paslaugų teikimo eigą, sudarius grafiką, tiekėjas veda mokymus pagal pasiūlytą akredituotą Programą, t. y. po pirkimo sutarties pasirašymo nebeturėtų būti jokių esminių Programos pakeitimų ar Programos derinimo su jumis (Užsakovu), po kurio iš esmės pasikeistų su pasiūlymu pasiūlytos Programos turinys. 

Jei rinkoje nėra jūsų reikalavimus atitinkančių akredituotų programų, galima leisti tiekėjams akredituoti siūlomą ir jūsų reikalavimus atitinkančią Programą akredituoti per tam tikrą laiką po sutarties pasirašymo, pvz., per vieną mėnesį. Tokiu atveju ji turi atitikti techninėje specifikacijoje išdėstytus reikalavimus, ir po pirkimo sutarties pasirašymo galėtų būti derinamos tik ne esminės sąlygos, pvz., atskirų temų trukmė, teorijos / praktikos santykis, veiklos, priemonės. Šiuo atveju sutarties projekte taip pat svarbu nusimatyti Programos neakreditavimą kaip esminį sutarties pažeidimą, pirkimo sutarties nutraukimo galimybę ir taikytinas sankcijas tiekėjui, pvz., 10 proc. sutarties vertės baudą, jei tiekėjas neakredituoja Programos per nustatytą terminą. 

TŪM projektas administruojamas vadovaujantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237, kurios reglamentuoja 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo tvarką (įskaitant projekto lėšų), kai yra numatytas 20 darbo dienų projekto išlaidų apmokėjimo terminas, išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu. 

Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymu, nustatomas 60 dienų apmokėjimo terminas turi būti objektyviai pagrįstas, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus, ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pagrindą, 60 dienų apmokėjimo terminas negali būti taikomas, t. y. turi būti numatytas ne ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo su tiekėjais terminas. 

Rengiant pirkimo dokumentus: techninę specifikaciją, kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, sutarties projektą, siūlome vadovautis statybos darbų gairėmis, kur aprašomi bendri reikalavimai darbų pirkimams: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/Statybos_darbu_gaires_2023-07-31.pdf. 

„Atkreiptinas dėmesys, kad kai projektas nėra rengiamas, nes teisės aktų nustatyta tvarka jis neprivalomas (pvz. perkami paprastojo remonto darbai, kai nekeičiama pastato išvaizda) tuomet pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose (jų dalyje – darbų užduotyje) turi aiškiai nurodyti, kokius darbus nori įsigyti, pateikti tų darbų žiniaraščius, technines specifikacijas ir/ar kitus turimus dokumentus (pvz.: kadastrinių matavimų bylas ar pan.). Jeigu leidžia finansavimo galimybės, rekomenduojama atskiru pirkimu įsigyti planuojamų pirkti darbų projekto (aprašo) parengimą net kai toks projektas (aprašas) ir nėra privalomas pagal statybą reglamentuojančius įstatymus, nes profesionalių statybos dalyvių parengtas dokumentas geriau leis pasiekti Įstatymuose nustatytus tikslus ir užtikrinti principus. Pirkimo dokumentuose nerekomenduojama reikalauti, kad tiekėjai kartu su pasiūlymais pateiktų detalius darbų atlikimo grafikus, nurodytų, kiek darbuotojų kuriomis dienomis bus statybvietėje ir pan., nes iki darbų pradžios ši informacija paprastai tampa nebeaktuali“.  

Pirkdami paprastojo remonto darbus turite nustatyti aplinkos apsaugos („žaliojo pirkimo“) kriterijus, vadovaujantis Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

! Atkreipiame dėmesį, kad kai perkami paprastojo remonto darbai (Pastatų statybos darbai), kurių atlikimui projektas nereikalingas (neprivalomas), laikoma, kad pirkimo objekto nėra Aprašo 2 priedo produktų sąraše, todėl Aprašo 15 punktas (visa apimtimi) nėra privalomas.  

Todėl:  

a) aplinkosauginiai kriterijai gali būti nustatomi vadovaujantis Tvarkos aprašo 4.3 ir (arba) 4.4.4. punktais; 

b) savarankiškai nustatant aplinkosauginius reikalavimus, pirkimo vykdytojas gali vadovautis Tvarkos aprašo 15 punkte patvirtintais kriterijais. 

Gairės, kaip nustatyti reikalavimus ir kokių dokumentų bei kada prašyti tiekėjų:

• Pastatų projektavimo paslaugos ir jų statybos darbai. Minimalių aplinkos apsaugos kriterijų taikymas: https://vpt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/G1g1rFhIhQg.pdf.
• Rekomendacijos dėl minimalių aplinkos apsaugos kriterijų nustatymo pirkimo dokumentuose. Galimi atitiktį įrodantys dokumentai:  https://vpt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/G0DsajaLHi8.pdf.

! Atkreipiame dėmesį, kad pagal Aprašo 5 punktą: „Vykdant neskelbiamas derybas ar neskelbiamą mažos vertės pirkimą, minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai taikomi pasirinktinai – pirkimo vykdytoja(s) vykdo žaliąjį pirkimą vadovaudamasi(s) bet kuriuo (-ais) tvarkos aprašo 4 punkto papunkčiu (-ais), neatsižvelgdama(s), ar produktas įtrauktas į produktų sąrašą“.

Žaliųjų pirkimų reikalavimai neprivalomi pirkimams, kai sutartis sudaroma žodžiu. Vykdant neskelbiamą mažos vertės pirkimą, minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai taikomi pasirinktinai ir pirkimo vykdytoja(s) žaliąjį pirkimą vykdo vadovaudamasi(s) bet kuriuo (-ais) tvarkos aprašo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.403512/asr ) 4 punkto papunkčiu (-ais), neatsižvelgdama(s), ar produktas įtrauktas į produktų sąrašą“. 

Ar neskelbiamos apklausos būdu vykdomiems pirkimams yra privaloma taikyti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/4413465809810-Ar-neskelbiamos-apklausos-b%C5%ABdu-vykdomiems-pirkimams-yra-privaloma-taikyti-minimalius-aplinkos-apsaugos-kriterijus.    

Daugiau bendrai apie žaliųjų pirkimų reikalavimus: https://vpt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/G0DsajaLHi8.pdf.   

Tvarkos aprašo 4.4.4 p. savarankiškai nustatomi aplinkos apsaugos kriterijai (tiktų perkant žaislus ar kitas priemones):  

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/sections/9637486121756-Tvarkos-apra%C5%A1o-4-4-4-p-Savaranki%C5%A1kai-nustatomi-aplinkos-apsaugos-kriterijai. 

Mokymai inicijuojantiems pirkimus: 

https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/mokymai-aplinkos-apsaugos-kriteriju-nustatymas-inicijuojant-pirkima/.

Ne. Turėtų būti vykdomas vienas pirkimas. Priešingu atveju tai bus pripažinta kaip dirbtinis skaidymas. 

Perkant vieno statinio (mokyklos) paprastojo remonto darbus, kai remontuojamos kelios erdvės (kabinetai, aktų salės, koridoriai) viename pastate, turėtumėte vykdyti vieną pirkimą, nesvarbu, kad atskiros patalpos bus remontuojamos ne visos iš karto, o keliais etapais ir ne per vienerius metus. Remonto darbų eiliškumą galima apsirašyti pirkimo sutartyje, bet pirkimas turėtų būti vienas.  

Kaip nurodyta Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d6742ae25c3c11e7a53b83ca0142260e/asr) „21. Darbų pirkimo vertė yra visų numatomų atlikti darbų, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių verčių suma“, „Esant metodikos 21.1 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, numatomų pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos nepriklausomai nuo to, per kokį laikotarpį ir kokiais etapais jos bus sudaromos, <<…>>“.  

Be to, pagal tą pačią metodiką skaičiuojant darbų pirkimo vertę, įskaitomos:  

1. numatomų darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) numatomos vertės;  
2. darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų (pavyzdžiui, statybvietės apsaugos ar statybinių atliekų išvežimo paslaugų) ar prekių, kurias rangovui pateikia pirkimo vykdytojas, numatomos vertės. Tokios prekės ar paslaugos turi būti susijusios su atliekamais darbais (pavyzdžiui, įranga ir įrenginiai, būtini statinio bendrųjų inžinerinių ir technologinių inžinerinių sistemų bei statinio pagal jo paskirtį funkcionavimui užtikrinti pagal normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus).

Gali būti aktualu: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360018743940-Pirkimo-b%C5%ABdo-pasirinkimas-Pirkimo-vert%C4%97s-nustatymas   

Rekomenduojame dirbtinai neskaidyti pirkimų, tarp jų ir mažos vertės pirkimų, ir nesmulkinti pirkimų, siekiant išvengti sudėtingesnės pirkimo procedūros ar pirkimo perdavimo centrinei perkančiajai organizacijai (kad numatoma pirkimo sutarties vertė neviršytų 15 000 eurų be PVM), nurodant pirkimų plane atskirus panašių prekių, paslaugų ar darbų BVPŽ kodus, tiek vykdant suplanuotus didesnės vertės pirkimus dalimis.  

Pagal techninę specifikaciją manytina, kad baldus galėtų patiekti skirtingi tiekėjai, ir BVPŽ kodų tie patys yra tik pirmi 3 skaitmenys (39121000-6 Rašomieji stalai ir stalai; 39112000-0 Kėdės).  

Pagal Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodiką (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d6742ae25c3c11e7a53b83ca0142260e/asr): 

„2.9. To paties tipo prekės – prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 

2.9.1. prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir prekės nėra skirtos identiškam ar panašiam naudojimui.  

2.9.2. tokių prekių savo asortimente įprastai neturi vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje)“.    

VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus:  

Kiekybiniu pagrindu siekiama, kad pirkimo sutarties apimtis atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pajėgumus. Pvz., jei perkami dideli kiekiai pirkimo produktų, pirkimas gali būti skaidomas į dalis pagal tapačių prekių kiekius, t. y. jei perkančioji organizacija perka 200 kg morkų, tai pirkimas gali būti išskaidytas į tokias atskiras dalis: (i) 50 kg morkų turi būti pristatyta sausio – kovo mėn.; (ii) 80 kg morkų turi būti pristatyta balandžio – liepos mėn.; (iii) 20 kg morkų turi būti pristatyta rugpjūčio – spalio mėn.; (iv) 50 kg morkų turi būti pristatyta lapkričio – gruodžio mėn. 

Kokybiniu pagrindu siekiama, kad būtų atsižvelgiama į smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių specializaciją ir jų veiklos sektorių. Kokybinis išskaidymo pagrindas susijęs su kitais nei kiekio pagrindais, iš esmės dėl kurių viena sudėtinė pirkimo objekto dalis skiriasi nuo kitos. Pirkimo objekto dalių skaidymas kokybiniu pagrindu gali būti pagal techninės specifikacijos reikalavimus, pvz., atskiriant sudėtingesnę įrangą, kurią gali tiekti tik keli stambesni tiekėjai, nuo įprastinės, kurią gali tiekti daugiau smulkesnių tiekėjų arba pagal darbų pobūdį.  

Nors VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje skirtingi įgyvendinimo etapai išskirti kaip atskiras ir savarankiškas pirkimo objekto skaidymo pagrindas, tačiau vertintina, kad iš esmės toks pagrindas, priklausomai nuo aplinkybių, priskirtinas kiekybiniam ir kokybiniam pagrindui.  

Daugiau apie pirkimo objekto skaidymą čia: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016399180-28-straipsnis-Pirkimo-objekto-skaidymas-dalis  

Organizuojant pirkimus svarbu užtikrinti kuo didesnę konkurenciją ir racionaliai panaudoti skiriamas lėšas. Prieš pirkimą rekomenduojama atlikti rinkos tyrimą, kokie tiekėjai kokias prekes galėtų patiekti. Tikėtina, kad tinkamesnis A variantas, kai pirkimai vykdomi pagal prekių kategorijas ar grupes, kurios yra gana skirtingos, pvz., laboratorinius ir mokyklinius baldus, kaip ir ekranus, galimai gamina ar geresnėmis kainomis gali patiekti skirtingi tiekėjai. 

Prekes grupuoti galima atsižvelgiant į jų gamybos ir/ar tiekimo specifiką pagal tiekėjus, kad būtų užtikrinta konkurencija ir lėšas panaudotumėt kaip įmanoma racionaliau, atsižvelgiant į Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodiką (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d6742ae25c3c11e7a53b83ca0142260e/asr):

„2.9. To paties tipo prekės – prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 

2.9.1. prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir prekės nėra skirtos identiškam ar panašiam naudojimui.  

2.9.2. tokių prekių savo asortimente įprastai neturi vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje)“.   

Galima*. Nuo 2024-05-01 visos šiame pavyzdyje nurodytos sutartys gali būti sudaromos žodžiu. Visus šiuos pirkimus galima vykdyti ne per CVP IS.   

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360020773640-Ar-galimos-kelios-sutartys-iki-5-000-Eur-keli-pirkimai-iki-15-000-Eur  

Tačiau svarbu neskaidyti pirkimų taip, kad būtų išvengta pirkimų paskelbimo ar pirkimo perdavimo centrinei perkančiajai organizacijai (savivaldybės administracijai) vykdyti (kai numatoma pirkimo sutarties vertė viršija 15 000 eurų be PVM).   

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360018743940-Pirkimo-b%C5%ABdo-pasirinkimas-Pirkimo-vert%C4%97s-nustatymas 

Galima (čia galiotų šios taisyklės: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360020773640-Ar-galimos-kelios-sutartys-iki-5-000-Eur-keli-pirkimai-iki-15-000-Eur).  

TAČIAU pažangos planą ir atskiras veiklas reikėtų vertinti kaip vieno projekto visumą ir pirkimus organizuoti optimaliai grupuojant prekes, paslaugas ir darbus, atsižvelgiant į visas projekto veiklas per visą projekto laikotarpį bei racionalų lėšų panaudojimą.   

TŪM projekto pirkimai yra dalis visų konkrečios perkančiosios organizacijos (savivaldybės administracijos arba mokyklos) pirkimų dalis, t.y. TŪM pirkimai traukiami į visą bendrą metinį perkančiosios organizacijos planą. Planuojant ir vykdant pirkimus, reikėtų vadovautis Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtinta VPT direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b73b69f05bd711e79198ffdb108a3753/asr)  

VPĮ komentare (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016399180-28-straipsnis-Pirkimo-objekto-skaidymas-dalis ) pabrėžiama, kad bet kokiu atveju sudėtinio pirkimo objekto skaidymas į dalis turi būti pagrįstas viešųjų pirkimų principų ir laisvos tiekėjų konkurencijos užtikrinimu. 

Tiekėjas privalo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją per sutartyje nurodytą terminą (pvz., nupirkus darbus per CPO LT, pirkimo sutartyje gali būti numatyta, kad per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo). Be garantijos, jeigu tokios buvo reikalauta sutartyje, sutartis neįsigalioja ir negali būti vykdoma. Tiekėjui laiku nepateikus garantijos laikoma, kad jis atsisakė sudaryti sutartį ir dėl sutarties sudarymo turi būti kreipiamasi į kitą pasiūlymų eilėje esantį tiekėją. Svarbu ir tai, kad tiekėjas privalo pateikti atnaujintą garantiją, jei jos buvo reikalaujama, pirkimo sutarties šalims sutarus bei pasirašius susitarimą dėl papildomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ir pradinės sutarties kainos didinimo.  

Kaip numatyta sutartyje, Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas turi įsigalioti tą pačią dieną, kai pasirašomas galutinis darbų perdavimo aktas. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 41 str. 2 d., „Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį“.    

Tai reiškia, kad tiekėjas jau prieš pateikdamas užsakovui galutinį aktą turi būti kreipęsis į banką ar draudimo bendrovę dėl garantinio rašto išdavimo konkrečią dieną, kai užsakovui bus perduodami visi atlikti darbai, t.y. pasirašomas galutinis aktas.   

Draudimo liudijimai turi būti pateikti (draudimas turi galioti) taip, kaip numatyta pirkimo sutartyje.  

Turite taikyti pirkimo sutartyse numatytus įvykdymo užtikrinimo būdus tiekėjui vėluojant pristatyti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus sutartyje numatytais terminais, nors sutartyje ir nurodyta dispozityvi sąlyga, kad delspinigiai gali būti taikomi.   

Jei pirkimo sutartyje nustatyta, kad perkančioji organizacija „turi teisę“ ar „gali“ taikyti netesybas (delspinigius, baudas), remiantis VPĮ 42 str. ir 87 str. 1 d. 6 p. pasirinktas prievolių užtikrinimo būdas yra privalomas taikyti – tiekėjui laiku neįvykdžius įsipareigojimų, perkančioji organizacija privalo taikyti tiekėjui delspinigius ir baudas, kad nebūtų nepažeistas VPĮ 89 str. 4 d. 2 p. (esminės pirkimo sąlygos).  

TAČIAU tiekėjo atsakomybę (netesybų taikymą) šalina aplinkybės, kai termino pradelsimą sukėlė pati perkančioji organizacija savo neveikimu/ aktyviu neveikimu ir pan. Tokiu atveju įsijungia Civilinio kodekso straipsniai, dėl kurių laikoma, kad tiekėjui nekilo sutartinė atsakomybė, nes ją sukėlė netinkami kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) veiksmai, pvz., laiku neperduota statybvietė, vienašališkai nepriimti ir nepasirašyti darbai/aktai, pirkimo vykdytojo žmogiškųjų išteklių nesukoordinavimas ir pan. 

Turėtumėte svarstyti dėl sutarties galiojimo (paslaugų teikimo) termino pratęsimo sutartyje numatytais atvejais arba dėl sutarties (tiekėjo prievolių įvykdymo terminų) keitimo, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Sutartyje numatytų terminų keitimas kaip ir bet koks pradinės pirkimo sutarties keitimas turi būti įformintas atskiru susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi (priedu) ir turi būti paviešintas CVP IS VPĮ numatyta tvarka. Jis turi būti šalių pasirašytas iki kol tebegalioja pirkimo sutartis.   

Viešųjų pirkimų sutarčių keitimui taikoma tokia pat griežta kaip pirkimų vykdymui tvarka.   

Daugiau apie sutarčių keitimą: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/sutarciu_keitimo_gaires.pdf  

VPĮ 37 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.   

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, reikėtų: 

1. prieš pateikiant nuorodą į standartą (-us) visada įsitikinti, kad jis yra susijęs su perkamu objektu ir jam proporcingas, būtinas perkamam objektui; 
2. visais atvejais pateikiant nuorodą į neprivalomą (kai teisės aktai nenumato prievolės jį taikyti) standartą nurodyti kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ bei įsitikinti standarto proporcingumu pirkimo tikslams; 
3. (rekomenduojame) nereikalauti, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu pateiktų atitiktį standartui įrodančius dokumentus (atitiktis standartui gali būti įrodinėjama plačiai) ir (rekomenduojame) tuo įsitikinti sutarties įgyvendinimo metu (kai bus tiekiama prekė / teikiama paslauga / atliekami darbai); 
4. jei visgi nuspręstumėte reikalauti kartu su pasiūlymu pateikti standarto atitiktį pagrindžiančius dokumentus, pirkimo dokumentuose reikėtų įtvirtinti sąlygą, kuri tiekėjui užtikrintų galimybę pateikti alternatyvius dokumentus, pvz., bandymų protokolus, įsipareigojimus ir kt. 

Negalima. Horizontaliuosius prioritetus reglamentuojančiuose dokumentuose numatyta, kad perkami autobusai gali būti tik varomi elektra, vandeniliu arba biodujomis. 

Autobuso nuomos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, neatsižvelgiant į standartą, tačiau vykdydami pirkimą turite numatyti žaliojo pirkimo reikalavimus vadovaudamiesi Aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 patvirtintu „Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašu“ D1-508 Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt) 

Rekomendacijos dėl minimalių aplinkos apsaugos kriterijų nustatymo pirkimo dokumentuose. Galimi atitiktį įrodantys dokumentai: https://vpt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/G0DsajaLHi8.pdf  

Reikėtų nusimatyti, kad „laikomasi reikšmingos žalos nedarymo aplinkai principo: visa perkama elektroninė įranga ir elektros prekės, turi būti su CE ženklu“.