Turite klausimų?
Dažniausiai užduodami klausimai
Investiciniai projektai ir administravimas (Nauja!)
Toliau pateikiamos rekomendacijos, kaip suformuoti alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių, o pabaigoje atkreipiamas dėmesys į supaprastinimą, kuris aktualus pasirinkus sudaryti alternatyvas pagal IP metodikos nuostatas.
Veiklų rinkiniai gali būti sudaromi įvairiai, tačiau kiekvienas jų turėtų pasižymėti aiškia pokyčio, nukreipto į ugdymo paslaugų gerinimą, formavimo koncepcija. Pavyzdžiui, vienam rinkinyje daugiausiai siekiama pagerinti ugdymo priemonių prieinamumą ir padidinti mokytojų kompetenciją, kitame konvertuoti ir labiau pritaikyti ugdymo poreikiams mokyklos vidaus ir lauko erdves, dar kitame rinkinyje didžiausias dėmesys skiriamas spręsti mokyklos pasiekiamumo ir neformaliojo ugdymo prieinamumo problemas. Atitinkamai vienoje alternatyvoje daugiau investuojama į kūno kultūros ir muzikos pamokų inventorių, fizikos pamokų klases ir mokytojų kompetenciją. Antroje, į pertvarkymą šiuolaikinius ugdymo poreikius turinčias atitikti bendras poilsio erdves ir atnaujinti lauko sporto aikštyną. Trečioje alternatyvoje, tvarkomos ne vidaus patalpos, o lėšos skiriamos autobusų įsigijimui ir pan.
Kai planuojami pokyčiai apima keletą mokyklų, sudarant alternatyvas gali būti svarbu analizuoti pokyčius ne tik atskirose mokyklose, bet ir viso mokyklų tinklo apimtyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors alternatyvos turi turėti reikšmingus pokyčio formavimo skirtumus ir negali apsiriboti tik nedidelėmis investuojamų sumų į tas pačias veiklas variacijomis, dalis veiklų ir į jas investuojamų sumų alternatyvose gali būti tos pačios.
Rekomenduojama, kad iš skirtingų veiklų rinkinių būtų sudarytos ir palygintos ne mažiau kaip trys alternatyvos, tačiau pagrindžiant gali būti analizuojamas ir mažesnis jų skaičius, jei didesniam jų skaičiui nagrinėti nėra realių galimybių, jos neprieinamos ar neturėtų reikšmingo skirtumo Visgi tik atliekant alternatyvų lyginimą galima įvertinti jų efektyvumą, t. y suprasti ar konkrečios lėšos, skirtos švietimo kokybės, prieinamumo ir efektyvumo teigiamiems pokyčiams pasiekti, mokiniams iš tikrųjų suteiks daugiausiai naudos. Todėl situacijos, kai nagrinėjama tik viena altrenatyva, priimtinos tik išimtinais ir pagrįstais atvejais.
Sudarant alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių IP skaičiuoklėje, atsižvelgiant į jos funkcionalumus, galima pasirinkti bet kurį iš pastatų ar įrenginių investavimo objektų (IP skaičiuoklė sukurta taip, kad nepasirinkus objekto neatsiveria alternatyvų darbalapiai). Toliau paspaudus mygtuką „Pradėti“ ir pradėjus analizę pasirinkti „2 Pasirinkite investicijų projekto alternatyvas bei nurodykite alternatyvos lėšų srautus“ reikia įrašyti alternatyvų pavadinimus ir jas užpildyti pinigų srautais.
Atkreiptinas dėmesys, kad IP skaičiuoklės alternatyvų darbalapiai yra pritaikyti tik suminių pinigų srautų pateikimui. Todėl jiems apskaičiuoti reikalingi detalesni skaičiavimai bei turimos detalizuoti prielaidos turi būti pateikiamos IP skaičiuoklės darbalapyje „Prielaidos“ ir/ar kituose darbalapiuose, kuriuos galima papildomai sukurti įprastais MS Excel programos siūlomai būdais. Šiuose prielaidų darbalapiuose gauti rezultatai formulėmis sujungiami su alternatyvų darbalapiais.
Nagrinėjant alternatyvas, sudarytas iš skirtingų veiklų rinkinių, turto užtikrinimo veiklai (pvz., pastatams, įrangai ar pan.), į kurią vienoje mokykloje investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, turi būti papildomai išnagrinėtos alternatyvos, remiantis IP metodikos reikalavimais dėl minimaliai privalomų išnagrinėti alternatyvų.
Alternatyvų analizę turto užtikrinimo veikloms, į kurias vienoje mokykloje investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, reikia atlikti kitame IP skaičiuoklės dokumente. Vienoje IP skaičiuoklėje dėl IP skaičiuoklės ypatybių maksimaliai galima nagrinėti iki keturių investavimo objektų, todėl jei tokių veiklų yra daugiau, papildomų IP skaičiuoklių skaičius gali būti pasirenkamas pagal poreikį. Turto užtikrinimo veiklų alternatyvų geriausios iš jų analizės rezultatai perkeliami į pagrindinę IP skaičiuoklę prie atitinkamų veiklų, įtrauktų į alternatyvas, formuojamas veiklų rinkinių pagrindu.
Kai pasirinkta alternatyvas sudaryti remiantis IP metodika, analizė atliekama kiekvienai mokyklai atskirai. Kai į mokyklos ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą investuojama daugiau nei 0,5 mln. eurų be PVM, atliekama alternatyvų analizė; kai mažiau – analizuojama vienintelės alternatyvos išlaidos ir nauda. Esant poreikiui ir pagrindus, į vieną analizės objektą gali būti apjungtos dvi ar daugiau mokyklų, jei toks apjungimas aktualus siekiant rasti paslaugos optimizavimo sprendinius, apimančius keletą mokyklų.
Jei formuojant alternatyvas jose yra veiklų, kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai, veiklas, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, tikslinga nurodyti prie alternatyvos darbalapio eilučių „A1. Žemė“ kartu „1“ darbalapyje atidarius PVM prielaidų koregavimo formą ir atitinkamai patikslinus šių eilučių PVM prielaidų dydžius. Tokia galimybe, kartu pateikiant paaiškinimą dėl A1 eilutės paskirties pakeitimo, galima pasinaudoti, jei IP nėra pinigų srautų, kurie pagal savo paskirtį, pvz., susiję su sklypų įsigijimu, turėtų būti pildomi šioje eilutėje. Jei tokie pinigų srautai visgi numatomi, tuomet investicijų išlaidoms su kitokiu nei standartinis PVM tarifas dydžiu turi būti dedikuojama kita nepanaudota investicijų eilutė. Veiklos išlaidų atžvilgiu taikomi tokie patys principai, t. y. dedikuojama pasirinkta veiklos išlaidų pinigų srautų eilutė, neužpildyta pinigų srautais pagal jos paskirtį.
Fiksuotoji norma (FN), kuri gali būti taikoma TŪM ir bus tinkama deklaruoti projektų vykdymo etape, yra skirta kasmetinėms atostogoms pagrįsti. Prie darbo užmokesčio (darbo vietos kainos), gali būti pridėtas atitinkamas FN dydis, apskaičiuojamas nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką. 1) Kai darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę:
| Atostogų darbo dienų per metus skaičius | 20 | 21-25 | 26-30 | 31-36 | 37-39 | 40 | 41 ir daugiau |
| FN dydis, proc. | 8,63% | 10,44% | 12,35% | 14,99% | 17,25% | 18,89% | 20,02% |
| Atostogų darbo dienų per metus skaičius | 24 | 25-30 | 31-36 | 37-42 | 43-47 | 48 | 49 ir daugiau |
| FN dydis, proc. | 8,63% | 10,44% | 12,35% | 14,99% | 17,25% | 18,89% | 20,02% |
Sukuriama naudos apimtis (įverčio dalis) priklauso nuo to, kokios būklės bendrojo ugdymo įstaiga buvo iki projekto ir kokios būklės tikimasi pasibaigus projektui. Ši dalis (koeficientas) turėtų būti nustatoma taikant pridedamą skaičiuoklę.
Nuoroda į DUK‘us: https://ppplietuva.lt/lt/viesuju-investiciju-projektu-rengimas/daznai-uzduodami-klausimai. Klausimas įkeltas prie SNA metodikos.
Nuoroda į skaičiuoklę: https://ppplietuva.lt/uploads/documents/files/DUK/Naudos%20koeficiento%20skai%C4%8Diuokl%C4%97.xlsx
Primename, kad IP parengimo ir išlaidų tinkamumo klausimais galite kreiptis į jums priskirtą konsultantą (kontaktai pateikti kiekvienai savivaldybei dalyvaujančiai pirmame sraute).
Jei yra mokyklų, kur investuojama daugiau nei 1 mln. Eur į vieną turto užtikrinimo veiklą, tuomet alternatyvas pagal IP metodiką reikėtų paskaičiuoti atskiroje skaičiuoklėje, o iš jos geriausią alternatyvą perkelti į pagrindinę skaičiuoklę, kur nagrinėjami veiklų rinkiniai.
Skaičiuojant ekonominės naudos įverčio koeficientą, turėtų būti pildoma CPVA parengta skaičiuoklė (nuoroda: https://ppplietuva.lt/uploads/documents/files/DUK/Naudos%20koeficiento%20skai%C4%8Diuokl%C4%97.xlsx). Tarp joje išskirtų kriterijų yra ir kriterijų, padedančių įvertinti minkštųjų veiklų ekonominę naudą.
Ne. Atliekant alternatyvų analizę ir skaičiuojant naudos komponento koeficientą, turi būti pildoma CPVA parengta skaičiuoklė (nuoroda: https://ppplietuva.lt/uploads/documents/files/DUK/Naudos%20koeficiento%20skai%C4%8Diuokl%C4%97.xlsx) ir joje pokyčiai vertinami pagal nurodytus kriterijus.
ŠMSM patvirtintus 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus galima rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f0828f70abe911eb8bc8b1cdd5d7f785/asr. 75, 109 ir 129 punktuose yra nurodytas minimalus kiekvienam dalykui skiriamų valandų skaičius. Šiais duomenimis galima remtis, jei jie atitinka dalykus ir valandų skaičių savivaldybės mokyklose. Jei konkrečioje mokykloje dalykų ar valandų skaičius skiriasi, reikėtų remtis faktiniais konkrečios mokyklos ugdymo plano duomenimis.
Partneriais TŪM programoje galima būtų įvardinti dviejų tipų organizacijas:
1) projekto partneriai bus šalys, pasirašančios jungtinės veiklos sutartį su ESFA ir vykdančios TŪM programos veiklas. Jungtinės veiklos sutartis bus pasirašoma su savivaldybėmis ir TŪM programoje dalyvaujančiomis mokyklomis. Projekto partneriams reikės pateikti pasirašytas partnerių deklaracijas, tačiau dėl jų pateikimo ESFA kreipsis atskirai, po investicijų projektų pateikimo ir suderinimo;
2) dalykiniais / ugdymo partneriais gali būti laikomos organizacijos, nurodytos pažangos plano 3 punkte (pvz., universitetai, muziejai, nevyriausybinės organizacijos ir kt.), kurios įsipareigoja neatlygintinai teikti paslaugas projekto metu. Su šiomis organizacijomis bus reikalingi susitarimai, ketinimų protokolai ar kiti laisvos formos dokumentai, įrodantys jų sutikimą suteikti paslaugas projektui neatlygintinai. Šie dokumentai taip pat gali būti pateikti po investicijų projektų suderinimo, bet ne vėliau kaip lapkričio mėnesį.
Galima, jei jo pareigos papildomame susitarime atitinka minėtame įstatymo priede išvardintas pareigas. Atkreipiame dėmesį, kad mokytojų darbo užmokestis yra tinkamas tik pirmaisiais naujos ugdymo veiklos vykdymo metais.
Pažangos plano rengimo komandai yra suteikta prieiga prie debesies saugyklos OneDrive, kur yra saugoma naujausia pažangos plano versija. Korekcijas galima atlikti ten (pakeitimai turi būti pažymėti ir prie jų įdėti komentarai apie tai, kas keičiama ir kodėl), o vėliau informuoti apie atliktus pakeitimus elektroniniu paštu tum@esf.lt. Jei prieigos prie konkrečios savivaldybės pažangos plano reikia kitiems žmonėms, parašykite el. laišką tum@esf.lt, nurodydami elektroninio pašto adresus tų asmenų, kuriems reikia suteikti prisijungimą. Jei atliekami esminiai pakeitimai (pvz., išbraukiama veikla), reikėtų prieš tai tokį pakeitimą telefonu aptarti su TŪM akademijos konsultantais.
Visi analizuojami veiklų rinkiniai turėtų būti nukreipti į pažangos plane iškeltų problemų sprendimą. Skirtingos alternatyvos reiškia skirtingus būdus tas problemas spręsti.
Priemonės PFSA numato dvi galimybes alternatyvų analizei: sudaryti alternatyvas pagal IP metodiką arba sudaryti alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių. Jei pasirinkta alternatyvas nagrinėti pagal IP metodiką, kai į mokyklos ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą investuojama daugiau nei 0,5 mln. eurų be PVM, atliekama alternatyvų analizė.
Investavimo objektai gali būti: (1) pastatai, (2) inžineriniai statiniai, (3) nematerialusis turtas, (4) įrenginiai ir (5) transporto priemonės. Investavimo objektų pasirinkimas aprašytas IP metodikos 34 psl., o privalomos nagrinėti alternatyvos – IP metodikos 4 priede.
Nustatant investavimo objektui skiriama sumą, tos pačios kategorijos išlaidos yra sumuojamos. Pvz. išlaidos išmanioms lentoms, muzikos instrumentams ir technologijų klasės įrangai yra sumuojamos ir sudaro vieno investavimo objekto (įrenginiai) išlaidas. Išimtis taikoma pastatų kategorijai. Kiekvienas pastatas yra atskiras investavimo objektas.
Investicijos į „minkštas“veiklas, pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijos kėlimą, nėra investavimo objektai pagal IP metodiką.
Pavyzdžiui, į vieną mokykla investuojama 0,5 mln. eurų į įrangą, 0,3 mln. eurų į pastatus (1 vnt.) ir 0,1 mln. eurų į mokytojų kvalifikaciją.
Investavimo objektas “Įranga”: 0,5 mln. eurų (62,5%);
Investavimo objektas “Pastatai“: 0,3 mln. eurų (37,5%);
Viso į investavimo objektus: 0,8 mln. eurų.
Šiame pavyzdyje alternatyvos turi būti nagrinėjamos vienam investavimo objektui – „Įranga“.
1) statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir kitų darbų, dėl kurių būtina rengti techninį projektą, išlaidoms pagrįsti: techninis projektas ir jo ekspertizės išvada ar pagrindinės jo dalys bei poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (jei parengti IP teikimo metu). Jei šie dokumentai dar nėra parengti, turi būti pateiktos pagrindinės techninės specifikacijos, brėžiniai ir sąmatos su orientacine kaina (sąmatų kainoms pagrįsti gali būti naudojami komerciniai pasiūlymai arba UAB “Sistela” skelbiamos kainos);
2) paprastojo remonto ir kitų darbų, dėl kurių nėra būtina rengti techninio projekto, išlaidoms pagrįsti: numatomų remontuoti patalpų brėžiniai iš inventorinės bylos ir sąmatos su orientacine kaina (sąmatų kainoms pagrįsti gali būti naudojami komerciniai pasiūlymai arba UAB „Sistela“ skelbiamos kainos).
Taip, ši sąlyga galioja tiek naujos statybos, tiek kapitalinio remonto atveju. Nuosavybės teisei įrodyti galima pateikti išrašą iš Juridinių asmenų registro. Kai panaudos davėjas yra Lietuvos Respublika, tinkamu dokumentu savininko sutikimui įrodyti galima laikyti pažymą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Jei tokio dokumento neįmanoma gauti iki pažangos plano ir investicijų projekto suderinimo dienos, jį bus galima pateikti vėliau, projekto įgyvendinimo plano (paraiškos) vertinimo metu. Paprasto remonto atveju užtenka tik pažymos iš Juridinių asmenų registro dėl nuosavybės teisės į statinį / žemę.
Griežtos taisyklės nėra. Kainų padidėjimas, parodytas investicijų projekte, turėtų atspindėti realią situaciją. Rekomenduotume naudotis Lietuvos Banko prognoze, kurioje infliacija ateinantiems metams numatoma 8,4% (nuoroda: https://www.lb.lt/lt/infliacija#ex-1-2). Atkreipiame dėmesį, kad kainas investicijų projektų skaičiuoklėje galima indeksuoti tik projekto vykdymo laikotarpiui. Ataskaitiniam laikotarpiui po projekto pabaigos infliaciją apskaičiuoja pati skaičiuoklė.
Taip, kiekviena mokykla dalyvaujanti TŪM programoje privalo atitikti minimalų 200 mokinių reikalavimą tiek prieš pradedant dalyvauti projekte, tiek viso projekto metu (I srautas iki 2025 birželio mėn., II srautas iki 2026 m. birželio mėn.). Ši nuostata bus įtraukta į jungtinės veiklos sutartis tarp ESFA ir savivaldybių. Remiantis 43.1. programos punktu, savivaldybei pakeitus sprendimus, lėmusius finansavimo skyrimą Programos lėšomis, finansavimas yra nutraukiamas, o pradėtų veiklų įgyvendinimas baigiamas savivaldybės lėšomis.
Savivaldybės grįsdamos koordinatorių DU išlaidas ėjo dviem keliais arba traukė iš statistikos departamento atlyginimo vidurkius konkrečios apskrities “darbuotoju, finansuojamų iš biudžetų, bruto darbo užmokestį” arba skaičiavo pagal šį įstatymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c6dd7dc2e23411e6be918a531b2126ab/asr, vadovavosi 3 priedu.
Jeigu nauja pareigybė yra pedagoginė pareigybę, ji gali būti finansuojama iš TŪM vienus projekto metus.
Jeigu nauja pareigybė nėra pedagoginė pareigybė, ji gali būti padengiama iš projekto lėšų visą projekto laiką, įrodant šiam laikui pareigybės užimtumą TŪM veiklomis. Pedagoninė pareigybė apibrėžiama šio dokumento 2 priede 15-16 psl.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/afd13620707d11edbc04912defe897d1
“darbo užmokestis darbuotojams, kurių pareigybės yra įtrauktos į Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“ arba į Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 punktą, yra tinkamas tik pirmaisiais konkrečios veiklos įgyvendinimo mokslo metais savivaldybėje ir tik tuo atveju, jei juos numatoma įdarbinti naujų ugdymo veiklų vykdymui ir jų darbo užmokestis nėra finansuojamas iš kitų finansavimo šaltinių.“
Nėra reikalavimo nurodyti komercinio pasiūlymo galiojimą. Žinoma, jie turi būti aktualūs. Neturėtų būti senesni nei 1 metai paraiškos vertinimo metu, t.y. 2023 rugsėjo mėn.
Dėl išankstinio veiklų vykdymo – savivaldybės gali savo rizika, bet kada pradėti tas veiklas vykdyti. Bet manytume, kad vis dėlto geriausia po paraiškos vertinimo, t.y., kaip po CPVA peržiūros bus jau aiškus biudžetas ir žinosim, kad veiklų nebekvestionuoja. Tai rugsėjo mėnuo.
Komercinis pasiūlymas yra rinkos tyrimas. Jame turi matytis data, suma, kas pateikė. Tai gali būti el. laiškas, nuotrauka ar kitoks dokumentas. Kemercinio pasiūlymo laikas – ne senesnis nei 1 m. iki 2023 m. liepos – rugpjūčio mėn.
"Tūkstantmečio mokyklų" programa
TŪM programa skirta visoms savivaldybėms, visoms mokykloms. Programos tikslas – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena. Siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.
Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.
200 mokinių skaičius nustatytas siekiant užtikrinti investicijų prieinamumą kuo didesniam skaičiui vaikų. Sustiprinus vidutinio dydžio mokyklas, ten dirbančių vadovų ir mokytojų kompetencijas, mokyklų infrastruktūrą – laboratorijos, mokymosi priemonės, neformaliojo švietimo veiklos taps prieinamos ir kitų savivaldybės mokyklų mokiniams bei mokytojams.
Savivaldybės. Iki kovo pabaigos savivaldybės pateiks sprendimą dėl dalyvavimo pirmojo programos etapo pirmame sraute. Tos, kurios nebus pasirengusios dalyvauti pirmajame programos sraute, bus kviečiamos dalyvauti programoje antruoju kvietimu po metų.
Programoje gali dalyvauti Lietuvos savivaldybės, kuriose pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas einamaisiais mokslo metais mokosi ne mažiau kaip 1 000 mokinių, su ne mažiau kaip trimis savivaldybės mokyklomis. Savivaldybės, kuriose nėra 1 000 mokinių arba jose nėra trijų programoje mokykloms keliamus kriterijus atitinkančių mokyklų, kviečiamos bendradarbiauti ir programoje dalyvauti drauge su didesne savivaldybe.
Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės iki kovo pabaigos atliks savo švietimo būklės analizę. Vėliau, iki birželio, padedant „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertams, parengs savivaldybės švietimo pažangos planą. Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus.
Liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.
Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko, stiprina visą laiką, reaguodamos į demografinius pokyčius.
Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2 300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų šalyje neliko 176 mokyklų. Tai yra, vien per praėjusius ketverius metus Lietuvoje kas aštuonias dienas buvo uždaroma po vieną mokyklą.
TŪM programos siekis – atnaujinti ir sustiprinti mokyklas, o ne jas reorganizuoti ar uždaryti.
Ši programa – ne išskirtinėms mokykloms. Ji skirta visoms mokykloms, kad visos būtų šiuolaikiškos ir stiprios.
Vienas kertinių programos principų – tinklaveika, paprasčiau tariant, bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais. Atsinaujinusios ir TŪM programos investicijas gavusios mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pvz., laboratorijomis. Dėl to, kaip konkrečiai tai vyks, bus tariamasi vietoje, atskirai su kiekviena savivaldybe.
Visos programos metu savivaldybės nebus paliktos vienos. Jas konsultuos ir stiprins „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai. Per artimiausias aštuonias savaites jie surengs konsultacinių renginių ciklą: per susitikimus dar kartą bus aptariama pati programa, detaliai pristatomos keturios programos kryptys, vyks reguliarios klausimų ir atsakymų sesijos, kiti renginiai.
Savivaldybių pažangos planai turės būti kokybiškai parengti, argumentuoti, orientuoti į ateitį, atitikti programos tikslus ir iš anksto numatytus vertinimo kriterijus. Programos įgyvendinimo kokybę stebės Europos socialinio fondo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra ir Europos Komisija.
Kiekviena savivaldybė turės suformuoti savo TŪM programos įgyvendinimo komandą, į kurios veiklą rekomenduojama įtraukti ne tik savivaldybės administracijos ar švietimo skyriaus atstovus, bet ir praktikus (mokyklų vadovus, mokytojus), aktyviai veikiančius keturiose programos srityse.
Nors TŪM programa skirtingose savivaldybėse bus kiek kitokia, visur bus telkiamas dėmesys į keturias sritis: lyderystę, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM ugdymą.
Šios kryptys turės atsispindėti kiekvienos savivaldybės parengtame pažangos plane, kuris atlieps tik tai savivaldybei būdingą švietimo situaciją. Pvz., galbūt savivaldybei reikia pastiprinti silpniausią grandį jos švietimo sistemoje – pradinį ugdymą, o kitai – labiau atkreipti dėmesį į tiksliųjų ar gamtos mokslų mokymą, nes šių dalykų mokinių žinios yra silpnos.
Savivaldybės ir mokyklos galės rinktis priemones pažangos tikslams pasiekti. Investicijos yra galimos penkiomis kryptimis: mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos mokyklų infrastruktūros atnaujinimas ir įveiklinimas ar naujos mokyklų infrastruktūros kūrimas.
Svarbu paminėti, kad mokyklų vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijos bus tobulinamos per praktiką.
Konkreti investicija savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.
Savivaldybės kviečiamos ieškoti nestandartinių sprendimų, bendradarbiauti ir teikti bendrus pažangos planus. Tokiu atveju maksimali finansavimo suma būtų didinama iki 10 proc.
Pažangos planui įgyvendinti savivaldybei galima skirti suma priklausys nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje. Atžvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas ir mūsų šalies analitikų siūlymus, pasirinkta šešių krepšelių dydžių finansavimo schema, kada skiriamos lėšos skaičiuojamos ne vienam mokiniui, o pagal rėžius, pvz., savivaldybės, kuriose mokosi nuo 15 iki 10 tūkst. mokinių, galės pretenduoti į penkių su puse milijonų krepšelį. Pažymėtina, kad ši schema užtikrina didesnį finansavimą mažesnėms savivaldybėms.
Šių metų liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų 2022-2023 mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus, kurių įgyvendinimas truks 2–3 metus.
Pirmasis programos etapas baigsis 2026 m. birželį. Programos II etapo įgyvendinimo pradžia bus tikslinama, atsižvelgiant į I etapo įgyvendinimo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.
Galutinis programos tikslas – iki 2030-ųjų visos Lietuvos mokyklos – tūkstantmečio mokyklos.
Pažangos plano rengimas (Nauja!)
Jei savivaldybės pažangos planuose tai pagrindžia kaip tinklaveikai reikalingą įrankį, tuomet licencijas gali įsigyti pagrįstam skaičiui mokyklų ir mokytojų, tiesiogiai nedalyvaujančių TŪM. Pirkimus šiuo atveju ir vykdo arba savivaldybė, arba TŪM dalyvaujanti mokykla.
Jame atsispindės savivaldybės švietimo sistemos būklė ir kaita, spręstinos problemos, siekiamo pokyčio tikslai, tobulintinos sritys ir joms reikalingos investicijos. Į šį planą bus įtraukti ir rodikliai, kuriuos savivaldybė turės pasiekti dalyvaudama programoje. Su kiekviena savivaldybe bus susitariama dėl konkrečių programos įgyvendinimo tikslų, sudaromas rodiklių sąrašas. Pavyzdžiui, turės išaugti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos ir matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, didėti švietimo pagalbą gaunančių ar neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis ir kt.
TŪM programa bus pritaikyta kiekvienos savivaldybės poreikiams, atlieps konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės lūkesčius.
Lyderystės, įtraukiojo ugdymo, kultūrinio ugdymo arba STEAM ugdymo koordinatoriaus pareigoms asmenys gali būti įdarbinti savivaldybėje ir TŪM programoje dalyvaujančiose mokyklose pagal darbo sutartį.
Jei koordinatorius įdarbinamas savivaldybėje: toks įdarbinimas gali būti vėliausiai iki projekto pabaigos ir tokia pareigybė bei atliekamos funkcijos negali turėti nieko bendro su įprastai darbuotojų atliekamomis bei iš savivaldybės biudžeto apmokamomis funkcijomis.
Jei koordinatorius įdarbinamas mokykloje: toks įdarbinimas gali būti vėliausiai iki projekto pabaigos ir tokia pareigybė bei atliekamos funkcijos neturėtų dubliuoti įprastų darbuotojų atliekamų bei iš savivaldybės arba mokyklos biudžeto apmokamų funkcijų.