Turite klausimų?

Dažniausiai užduodami klausimai

Investiciniai projektai ir administravimas (Nauja!)

Tūkstantmečio mokyklų projektuose alternatyvos gali būti sudaromos tiek vadovaujantis IP metodikos nuostatomis, tiek ir iš skirtingų veiklų rinkinių. Naudojant pirmąjį būdą sudaromų alternatyvų pagrindas yra turto užtikrinimo galimybių ir efektyvumo vertinimas. Tačiau, alternatyvas formuojant iš veiklų rinkinių, galima rasti sprendimą, kuris iš rinkinių duoda didžiausią naudą savivaldybės mokiniams, ypač kai poreikiai yra didesni už prieinamą finansavimą. Jis įgalina platesnio įvairių veiklų spektro nagrinėjimą, neapsiribojant turto užtikrinimo efektyvumo analize, pvz., gali apimti mokytojų kompetencijos didinimo, neformaliojo ugdymo prieinamumo ir kokybės didinimo, geresnės psichologinės ir ugdymo aplinkos kūrimo ir pan. veiklų nagrinėjimą, ir dėl šių priežasčių yra labiau rekomenduojamas.
Toliau pateikiamos rekomendacijos, kaip suformuoti alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių, o pabaigoje atkreipiamas dėmesys į supaprastinimą, kuris aktualus pasirinkus sudaryti alternatyvas pagal IP metodikos nuostatas.
Veiklų rinkiniai gali būti sudaromi įvairiai, tačiau kiekvienas jų turėtų pasižymėti aiškia pokyčio, nukreipto į ugdymo paslaugų gerinimą, formavimo koncepcija. Pavyzdžiui, vienam rinkinyje daugiausiai siekiama pagerinti ugdymo priemonių prieinamumą ir padidinti mokytojų kompetenciją, kitame konvertuoti ir labiau pritaikyti ugdymo poreikiams mokyklos vidaus ir lauko erdves, dar kitame rinkinyje didžiausias dėmesys skiriamas spręsti mokyklos pasiekiamumo ir neformaliojo ugdymo prieinamumo problemas. Atitinkamai vienoje alternatyvoje daugiau investuojama į kūno kultūros ir muzikos pamokų inventorių, fizikos pamokų klases ir mokytojų kompetenciją. Antroje, į pertvarkymą šiuolaikinius ugdymo poreikius turinčias atitikti bendras poilsio erdves ir atnaujinti lauko sporto aikštyną. Trečioje alternatyvoje, tvarkomos ne vidaus patalpos, o lėšos skiriamos autobusų įsigijimui ir pan.
Kai planuojami pokyčiai apima keletą mokyklų, sudarant alternatyvas gali būti svarbu analizuoti pokyčius ne tik atskirose mokyklose, bet ir viso mokyklų tinklo apimtyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors alternatyvos turi turėti reikšmingus pokyčio formavimo skirtumus ir negali apsiriboti tik nedidelėmis investuojamų sumų į tas pačias veiklas variacijomis, dalis veiklų ir į jas investuojamų sumų alternatyvose gali būti tos pačios.
Rekomenduojama, kad iš skirtingų veiklų rinkinių būtų sudarytos ir palygintos ne mažiau kaip trys alternatyvos, tačiau pagrindžiant gali būti analizuojamas ir mažesnis jų skaičius, jei didesniam jų skaičiui nagrinėti nėra realių galimybių, jos neprieinamos ar neturėtų reikšmingo skirtumo Visgi tik atliekant alternatyvų lyginimą galima įvertinti jų efektyvumą, t. y suprasti ar konkrečios lėšos, skirtos švietimo kokybės, prieinamumo ir efektyvumo teigiamiems pokyčiams pasiekti, mokiniams iš tikrųjų suteiks daugiausiai naudos. Todėl situacijos, kai nagrinėjama tik viena altrenatyva, priimtinos tik išimtinais ir pagrįstais atvejais.
Sudarant alternatyvas iš skirtingų veiklų rinkinių IP skaičiuoklėje, atsižvelgiant į jos funkcionalumus, galima pasirinkti bet kurį iš pastatų ar įrenginių investavimo objektų (IP skaičiuoklė sukurta taip, kad nepasirinkus objekto neatsiveria alternatyvų darbalapiai). Toliau paspaudus mygtuką „Pradėti“ ir pradėjus analizę pasirinkti „2 Pasirinkite investicijų projekto alternatyvas bei nurodykite alternatyvos lėšų srautus“ reikia įrašyti alternatyvų pavadinimus ir jas užpildyti pinigų srautais.
Atkreiptinas dėmesys, kad IP skaičiuoklės alternatyvų darbalapiai yra pritaikyti tik suminių pinigų srautų pateikimui. Todėl jiems apskaičiuoti reikalingi detalesni skaičiavimai bei turimos detalizuoti prielaidos turi būti pateikiamos IP skaičiuoklės darbalapyje „Prielaidos“ ir/ar kituose darbalapiuose, kuriuos galima papildomai sukurti įprastais MS Excel programos siūlomai būdais. Šiuose prielaidų darbalapiuose gauti rezultatai formulėmis sujungiami su alternatyvų darbalapiais.
Nagrinėjant alternatyvas, sudarytas iš skirtingų veiklų rinkinių, turto užtikrinimo veiklai (pvz., pastatams, įrangai ar pan.), į kurią vienoje mokykloje investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, turi būti papildomai išnagrinėtos alternatyvos, remiantis IP metodikos reikalavimais dėl minimaliai privalomų išnagrinėti alternatyvų.
Alternatyvų analizę turto užtikrinimo veikloms, į kurias vienoje mokykloje investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, reikia atlikti kitame IP skaičiuoklės dokumente. Vienoje IP skaičiuoklėje dėl IP skaičiuoklės ypatybių maksimaliai galima nagrinėti iki keturių investavimo objektų, todėl jei tokių veiklų yra daugiau, papildomų IP skaičiuoklių skaičius gali būti pasirenkamas pagal poreikį. Turto užtikrinimo veiklų alternatyvų geriausios iš jų analizės rezultatai perkeliami į pagrindinę IP skaičiuoklę prie atitinkamų veiklų, įtrauktų į alternatyvas, formuojamas veiklų rinkinių pagrindu.
Kai pasirinkta alternatyvas sudaryti remiantis IP metodika, analizė atliekama kiekvienai mokyklai atskirai. Kai į mokyklos ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą investuojama daugiau nei 0,5 mln. eurų be PVM, atliekama alternatyvų analizė; kai mažiau – analizuojama vienintelės alternatyvos išlaidos ir nauda. Esant poreikiui ir pagrindus, į vieną analizės objektą gali būti apjungtos dvi ar daugiau mokyklų, jei toks apjungimas aktualus siekiant rasti paslaugos optimizavimo sprendinius, apimančius keletą mokyklų.
Jei formuojant alternatyvas jose yra veiklų, kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai, veiklas, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, tikslinga nurodyti prie alternatyvos darbalapio eilučių „A1. Žemė“ kartu „1“ darbalapyje atidarius PVM prielaidų koregavimo formą ir atitinkamai patikslinus šių eilučių PVM prielaidų dydžius. Tokia galimybe, kartu pateikiant paaiškinimą dėl A1 eilutės paskirties pakeitimo, galima pasinaudoti, jei IP nėra pinigų srautų, kurie pagal savo paskirtį, pvz., susiję su sklypų įsigijimu, turėtų būti pildomi šioje eilutėje. Jei tokie pinigų srautai visgi numatomi, tuomet investicijų išlaidoms su kitokiu nei standartinis PVM tarifas dydžiu turi būti dedikuojama kita nepanaudota investicijų eilutė. Veiklos išlaidų atžvilgiu taikomi tokie patys principai, t. y. dedikuojama pasirinkta veiklos išlaidų pinigų srautų eilutė, neužpildyta pinigų srautais pagal jos paskirtį.
Investicijų projektas rengiamas pažangos planui, ne savivaldybei. Todėl šiuo atveju turėtų būti vienas bendras.
PVM iš TŪM lėšų bus galima kompensuoti tuo atveju, jei savivaldybė negali jo susigrąžinti iš biudžeto. PVM suma į PFSA 2.8.3 papunktyje nurodytą sumą neįeina. Pagal galiojančius teisės aktus, PVM išlaidos yra netinkamos finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų, tačiau jam kompensuoti yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Tai reiškia, kad projekte bus du finansavimo šaltiniai (EGADP ir Valstybės biudžetas). Planuojant išlaidas, bendra investicijų suma gali viršyti PFSA nurodytą maksimalią finansavimo sumą, tačiau tik ta apimtimi, kuria toks viršijimas atsiranda dėl „ant viršaus“ priskaičiuoto PVM.
Taip, netiesiogines išlaidas numatyti galima. Joms gali būti skiriama iki 2% pažangos plano vertės. Netiesioginės išlaidos patenka į didžiausią galimo finansavimo sumą (skaičiuojamos viduje savivaldybei / pažangos planui numatytos sumos). PFSA įrašytas kitoks netiesioginių išlaidų procentas todėl, kad šiame dokumente nurodyta netiesioginių išlaidų suma, skiriama visam projektui. Projektu bus laikoma visa atitinkamo srauto savivaldybių, pažangos planų ir papildomų veiklų visuma.
Taip, investicijų projekto (IP) parengimo išlaidos yra tinkamos finansuoti. LR finansų ministrės 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų administravimo taisyklių 308.5 papunktis nurodo, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra paraiškos rengimas, išskyrus investicijų projekto rengimą. Tai reiškia, kad IP rengimo išlaidos yra tinkamos.
Ne visais atvejais. Pagal 2021–2027 ES fondų investicijų programos ir EGADP administravimo taisyklių 301.4 ir 301.4.3 papunkčius, netinkamos išlaidos yra valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų darbuotojų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje darbo užmokestis. Kitais atvejais projekte darbo užmokestį galima kompensuoti.
Pasirašymas vyks dviem etapais. Suderinus pažangos planus ir investicijų projektus, bus pasirašomos preliminarios jungtinės veiklos sutartys. Toliau bus rengiama ir teikiama CPVA paraiška, kurioje bus įtrauktos visų atitinkamo srauto savivaldybių veiklos ir išlaidos. Po CPVA vertinimo ir finansavimo projektui skyrimo, jungtinės veiklos sutartys bus tikslinamos, atsižvelgiant į galutinę skirto finansavimo sumą, bus pasirašomi galutiniai jungtinių veiklos sutarčių variantai. I srauto savivaldybių galutines jungtinės veiklos sutartis po CPVA vertinimo numatoma pasirašyti 2023 m. vasario mėn.
PVM įtraukite į investicijų savikainą ir veiklos išlaidų finansinius srautus, bei, atitinkamai, skaičiuoklės bendrųjų prielaidų darbalapyje PVM pasirinkimo formoje pažymėkite specialią žymą varnele „Pažymėkite, jeigu nėra galimybės PVM įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti pirkimo PVM“. Skaičiuoklėje biudžeto darbalaukyje A-D eilutėse sumos turi būti skaičiuojamos su PVM, o G1 eilutėse PVM turi būti išskirtas.
Tinka komerciniai pasiūlymai, tiekėjų apklausos pažymos, istoriniai duomenys (jei neseniai buvo įsigytos panašios prekės / paslaugos) arba informacija iš viešai prieinamų informacijos šaltinių. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose gali pasikeisti (pvz., pasikeičia priemonių kaina elektroninėje parduotuvėje), todėl, jei informacija randama internete, reikėtų teikti ne tik nuorodas, bet ir ekranvaizdžius (print screen).
Bent du, iš kurių vidurkio būtų nustatoma to išlaidų vieneto kaina investicijų projekte. Vienas pasiūlymas teikiamas tik tais atvejais, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali pateikti komercinį pasiūlymą (daugiau nėra tiekėjų, siūlančių tokias prekes / paslaugas).
Ne. Analizė paskutinį kartą buvo atnaujinta 2017 metais, todėl joje nurodyti įkainiai dabartiniais metais yra nebeaktualūs.
Galima, jei Jums reikalingos ataskaitos yra atnaujintos neseniai, pvz. 2021 metais. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad šios ataskaitos buvo skirtos 2014-2020 m. periodo projektams, todėl TŪM programoje jų duomenys tinka tik kainų pagrindimui ir naujam periodui jose nurodyti įkainiai nebėra aktualūs. Projekto vykdymo metu bus atsiskaitoma pagal faktiškai patirtas išlaidas. Todėl rekomenduojame kainas grįsti kitais būdais (komerciniais pasiūlymais, viešai prieinamais duomenimis ir pan.)

Fiksuotoji norma (FN), kuri gali būti taikoma TŪM ir bus tinkama deklaruoti projektų vykdymo etape, yra skirta kasmetinėms atostogoms pagrįsti. Prie darbo užmokesčio (darbo vietos kainos), gali būti pridėtas atitinkamas FN dydis, apskaičiuojamas nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką. 1) Kai darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę:
Atostogų darbo dienų per metus skaičius 20 21-25 26-30 31-36 37-39 40 41 ir daugiau
FN dydis, proc. 8,63% 10,44% 12,35% 14,99% 17,25% 18,89% 20,02%
2)Kai darbuotojas dirba 6 darbo dienas per savaitę:
Atostogų darbo dienų per metus skaičius 24 25-30 31-36 37-42 43-47 48 49 ir daugiau
FN dydis, proc. 8,63% 10,44% 12,35% 14,99% 17,25% 18,89% 20,02%
Projekte pirkimus vykdyti, išlaidas patirti ir jas apmokėti gali tik TŪM programoje dalyvaujančios mokyklos ir savivaldybės. Kitos mokyklos tiesiogiai iš finansavimo lėšų negali apmokėti jokių išlaidų. Asmenis iš kitų, TŪM nedalyvaujančių, mokyklų galima įtraukti (tinklaveiką vykdyti) keliais būdais: a) kitų savivaldybės mokyklų mokytojai gali dalyvauti Programos mokymuose ir edukaciniuose renginiuose; b) Programoje dalyvaujančių mokyklų turima ar joje numatoma kurti infrastruktūra turi būti prieinama naudotis kitoms mokykloms. Tačiau bet kuriuo atveju, sąskaitas už tokias tinklaveikos veiklas gauti ir apmokėti gali tik TŪM dalyvaujančios mokyklos arba savivaldybė.
Naudosime šiuos įverčius iš 5-6 priedo 41-42 eilutės: 2.1. Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerėjusią kokybę (pradinės mokyklos), 2.2. Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerėjusią kokybę (vidurinės mokyklos).
Galima naudotis „Sistelos“ duomenimis. Tokiu atveju užtenka tokio pagrindimo, papildomai komercinių pasiūlymų nereikia pridėti. Komerciniais pasiūlymais pagrįsti reikėtų tokius darbus, kurių duomenų UAB „Sistela“ neskelbia. Atkreiptinas dėmesys, kad „Sistelos“ duomenis gali būti tikslinga indeksuoti priklausomai nuo investicijų specifikos ir nuo to, kada planuojama reali rangos darbų pradžia. Visi indeksavimo skaičiavimai turi būti atliekami IP skaičiuoklėje.
Pagrindimo komerciniais pasiūlymais ar kitais lygiaverčiais dokumentais yra prašoma tik geriausiai alternatyvai. Kitų alternatyvų kainos taip pat turėtų būti pagrįstos, tačiau jų atveju užtenka paprastesnio pagrindimo (prielaidų lape, tekste ir pan.).
Vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.7.3 papunkčiu, tinkamos tikslinės grupės yra bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės. Pagal Švietimo įstatymą, mokyklos bendruomenę sudaro mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų. Sričių koordinatorius būtų galima laikyti kitais suinteresuotais asmenimis, siekiančiais bendrų švietimo tikslų konkrečioje mokykloje, todėl jie atitiktų tikslinę grupę ir galėtų dalyvauti projekto mokymuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės darbuotojų darbo užmokestis ne visais atvejais yra tinkamas finansuoti EGADP lėšomis. Netinkamomis išlaidomis laikomas valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų darbuotojų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje darbo užmokestis.

Sukuriama naudos apimtis (įverčio dalis) priklauso nuo to, kokios būklės bendrojo ugdymo įstaiga buvo iki projekto ir kokios būklės tikimasi pasibaigus projektui. Ši dalis (koeficientas) turėtų būti nustatoma taikant pridedamą skaičiuoklę.

Nuoroda į DUK‘us: https://ppplietuva.lt/lt/viesuju-investiciju-projektu-rengimas/daznai-uzduodami-klausimai. Klausimas įkeltas prie SNA metodikos.

Nuoroda į skaičiuoklę: https://ppplietuva.lt/uploads/documents/files/DUK/Naudos%20koeficiento%20skai%C4%8Diuokl%C4%97.xlsx

Primename, kad IP parengimo ir išlaidų tinkamumo klausimais galite kreiptis į jums priskirtą konsultantą (kontaktai pateikti kiekvienai savivaldybei dalyvaujančiai pirmame sraute).

Galima, bet tik tuo atveju, jei tos kitos mokyklos atitinka TŪM programos ir PFSA nuostatas (turi ne mažiau kaip 200 mokinių, nevykdo atrankos, yra pavaldžios savivaldybei ir kt.).
Projekto vykdymo metu išlaidos bus kompensuojamos įprasta tvarka. T.y., bus kompensuotos patirtos išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Bus galima gauti avansinį mokėjimą apyvartinėms lėšoms, o paskui bus prašoma periodiškai atsiskaityti už įvykdytas veiklas ir pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Tokiu atveju galima remtis viešai prieinamais informacijos šaltiniais (Statistikos departamento duomenys, manoalga.lt ir pan.). Srities koordinatorių prilyginus analogiškai pareigybei pagal atliekamas funkcijas (pvz. švietimo koordinatoriui), galima rasti vidutinišką Lietuvos rinkoje mokamą darbo užmokestį.
Jei prekes / paslaugas numatote įsigyti po kurio laiko (metų ar dviejų), tada investicijų projekte galima indeksuoti komerciniuose pasiūlymuose nurodytas kainas, atsižvelgiant į dabartinius kainų pokyčius. Komerciniai pasiūlymai (ar kiti lygiaverčiai kainas pagrindžiantys dokumentai) turėtų būti pateikti kartu su galutine investicijų projekto versija.
Nereikia. Techninis projektas su skaičiavimais yra pakankamas dokumentas kainai pagrįsti.
Atkreipiame dėmesį, kad analizuojant veiklų rinkinių alternatyvas, papildomas alternatyvas pagal IP metodiką analizuoti reikia tik tada, jei investuojama daugiau nei 1 mln. Eur vienoje mokykloje į vieną turto užtikrinimo veiklą (pastatas už 1 mln. Eur, įranga už 1 mln. Eur ir pan.). Jei į mokyklą investuojama daugiau nei 1 mln. Eur, bet ta suma išskaidoma per smulkesnes veiklas – papildomų alternatyvų nagrinėti nereikia.
Jei yra mokyklų, kur investuojama daugiau nei 1 mln. Eur į vieną turto užtikrinimo veiklą, tuomet alternatyvas pagal IP metodiką reikėtų paskaičiuoti atskiroje skaičiuoklėje, o iš jos geriausią alternatyvą perkelti į pagrindinę skaičiuoklę, kur nagrinėjami veiklų rinkiniai.
Veiklų rinkiniai nagrinėjami pažangos plano lygmeniu.

Ne. Atliekant alternatyvų analizę ir skaičiuojant naudos komponento koeficientą, turi būti pildoma CPVA parengta skaičiuoklė (nuoroda: https://ppplietuva.lt/uploads/documents/files/DUK/Naudos%20koeficiento%20skai%C4%8Diuokl%C4%97.xlsx) ir joje pokyčiai vertinami pagal nurodytus kriterijus.

Socialinės-ekonominės naudos komponento koeficiento skaičiuoklėje reikia nurodyti ugdymo dalykus ir jiems skiriamas valandas. Todėl lentelių turėtų būti tiek, kiek yra mokinių grupių su tokiais pat dalykais ir tokiomis pat valandomis. Pvz., pradinis ugdymas, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 klasės, 11-12 klasės. Jei atskirose mokyklose tam tikram dalykui skiriamų valandų laikas skiriasi, tada prasminga būtų skaičiuoti ir atskiroms mokykloms.

ŠMSM patvirtintus 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus galima rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f0828f70abe911eb8bc8b1cdd5d7f785/asr. 75, 109 ir 129 punktuose yra nurodytas minimalus kiekvienam dalykui skiriamų valandų skaičius. Šiais duomenimis galima remtis, jei jie atitinka dalykus ir valandų skaičių savivaldybės mokyklose. Jei konkrečioje mokykloje dalykų ar valandų skaičius skiriasi, reikėtų remtis faktiniais konkrečios mokyklos ugdymo plano duomenimis.

Partneriais TŪM programoje galima būtų įvardinti dviejų tipų organizacijas:

1) projekto partneriai bus šalys, pasirašančios jungtinės veiklos sutartį su ESFA ir vykdančios TŪM programos veiklas. Jungtinės veiklos sutartis bus pasirašoma su savivaldybėmis ir TŪM programoje dalyvaujančiomis mokyklomis. Projekto partneriams reikės pateikti pasirašytas partnerių deklaracijas, tačiau dėl jų pateikimo ESFA kreipsis atskirai, po investicijų projektų pateikimo ir suderinimo;

2) dalykiniais / ugdymo partneriais gali būti laikomos organizacijos, nurodytos pažangos plano 3 punkte (pvz., universitetai, muziejai, nevyriausybinės organizacijos ir kt.), kurios įsipareigoja neatlygintinai teikti paslaugas projekto metu. Su šiomis organizacijomis bus reikalingi susitarimai, ketinimų protokolai ar kiti laisvos formos dokumentai, įrodantys jų sutikimą suteikti paslaugas projektui neatlygintinai. Šie dokumentai taip pat gali būti pateikti po investicijų projektų suderinimo, bet ne vėliau kaip lapkričio mėnesį.

Pažangos plano rengimo komandai yra suteikta prieiga prie debesies saugyklos OneDrive, kur yra saugoma naujausia pažangos plano versija. Korekcijas galima atlikti ten (pakeitimai turi būti pažymėti ir prie jų įdėti komentarai apie tai, kas keičiama ir kodėl), o vėliau informuoti apie atliktus pakeitimus elektroniniu paštu tum@esf.lt. Jei prieigos prie konkrečios savivaldybės pažangos plano reikia kitiems žmonėms, parašykite el. laišką tum@esf.lt, nurodydami elektroninio pašto adresus tų asmenų, kuriems reikia suteikti prisijungimą. Jei atliekami esminiai pakeitimai (pvz., išbraukiama veikla), reikėtų prieš tai tokį pakeitimą telefonu aptarti su TŪM akademijos konsultantais.

Visi analizuojami veiklų rinkiniai turėtų būti nukreipti į pažangos plane iškeltų problemų sprendimą. Skirtingos alternatyvos reiškia skirtingus būdus tas problemas spręsti.

"Tūkstantmečio mokyklų" programa

TŪM programa skirta visoms savivaldybėms, visoms mokykloms. Programos tikslas – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena. Siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.

Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.

200 mokinių skaičius nustatytas siekiant užtikrinti investicijų prieinamumą kuo didesniam skaičiui vaikų. Sustiprinus vidutinio dydžio mokyklas, ten dirbančių vadovų ir mokytojų kompetencijas, mokyklų infrastruktūrą – laboratorijos, mokymosi priemonės, neformaliojo švietimo veiklos taps prieinamos ir kitų savivaldybės mokyklų mokiniams bei mokytojams.

Savivaldybės. Iki kovo pabaigos savivaldybės pateiks sprendimą dėl dalyvavimo pirmojo programos etapo pirmame sraute. Tos, kurios nebus pasirengusios dalyvauti pirmajame programos sraute, bus kviečiamos dalyvauti programoje antruoju kvietimu po metų.

Programoje gali dalyvauti Lietuvos savivaldybės, kuriose pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas einamaisiais mokslo metais mokosi ne mažiau kaip 1 000 mokinių, su ne mažiau kaip trimis savivaldybės mokyklomis. Savivaldybės, kuriose nėra 1 000 mokinių arba jose nėra trijų programoje mokykloms keliamus kriterijus atitinkančių mokyklų, kviečiamos bendradarbiauti ir programoje dalyvauti drauge su didesne savivaldybe.

Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės iki kovo pabaigos atliks savo švietimo būklės analizę. Vėliau, iki birželio, padedant „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertams, parengs savivaldybės švietimo pažangos planą. Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus.

Liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.

Jame atsispindės savivaldybės švietimo sistemos būklė ir kaita, spręstinos problemos, siekiamo pokyčio tikslai, tobulintinos sritys ir joms reikalingos investicijos. Į šį planą bus įtraukti ir rodikliai, kuriuos savivaldybė turės pasiekti dalyvaudama programoje. Su kiekviena savivaldybe bus susitariama dėl konkrečių programos įgyvendinimo tikslų, sudaromas rodiklių sąrašas. Pavyzdžiui, turės išaugti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos ir matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, didėti švietimo pagalbą gaunančių ar neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis ir kt.

TŪM programa bus pritaikyta kiekvienos savivaldybės poreikiams, atlieps konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės lūkesčius.

Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko, stiprina visą laiką, reaguodamos į demografinius pokyčius.

Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2 300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų šalyje neliko 176 mokyklų. Tai yra, vien per praėjusius ketverius metus Lietuvoje kas aštuonias dienas buvo uždaroma po vieną mokyklą.

TŪM programos siekis – atnaujinti ir sustiprinti mokyklas, o ne jas reorganizuoti ar uždaryti.

Ši programa – ne išskirtinėms mokykloms. Ji skirta visoms mokykloms, kad visos būtų šiuolaikiškos ir  stiprios.

Vienas kertinių programos principų – tinklaveika, paprasčiau tariant, bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais. Atsinaujinusios ir TŪM programos investicijas gavusios mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pvz., laboratorijomis.  Dėl to,  kaip konkrečiai tai vyks, bus tariamasi vietoje, atskirai su kiekviena savivaldybe.

Visos programos metu savivaldybės nebus paliktos vienos. Jas konsultuos ir stiprins „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai. Per artimiausias aštuonias savaites jie surengs konsultacinių renginių ciklą: per susitikimus dar kartą bus aptariama pati programa, detaliai pristatomos keturios programos kryptys, vyks reguliarios klausimų ir atsakymų sesijos, kiti renginiai.

Savivaldybių pažangos planai turės būti kokybiškai parengti, argumentuoti, orientuoti į ateitį, atitikti programos tikslus ir iš anksto numatytus vertinimo kriterijus. Programos įgyvendinimo kokybę stebės Europos socialinio fondo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra ir Europos Komisija.

Kiekviena savivaldybė turės suformuoti savo TŪM programos įgyvendinimo komandą, į kurios veiklą rekomenduojama įtraukti ne tik savivaldybės administracijos ar švietimo skyriaus atstovus,  bet ir praktikus (mokyklų vadovus, mokytojus), aktyviai veikiančius keturiose programos srityse.

Nors TŪM programa skirtingose savivaldybėse bus kiek kitokia, visur bus telkiamas dėmesys į keturias sritis:  lyderystę, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM ugdymą.

Šios kryptys turės atsispindėti kiekvienos savivaldybės parengtame pažangos plane, kuris atlieps tik tai savivaldybei būdingą švietimo situaciją. Pvz., galbūt savivaldybei reikia pastiprinti silpniausią grandį jos švietimo sistemoje – pradinį ugdymą, o kitai – labiau atkreipti dėmesį į tiksliųjų ar gamtos mokslų mokymą, nes šių dalykų mokinių žinios yra silpnos.

Savivaldybės ir mokyklos galės rinktis priemones pažangos tikslams pasiekti. Investicijos yra galimos penkiomis kryptimis: mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos mokyklų infrastruktūros atnaujinimas ir įveiklinimas ar naujos mokyklų infrastruktūros kūrimas.

Svarbu paminėti, kad mokyklų vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijos bus tobulinamos per praktiką.

Konkreti investicija savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.

Savivaldybės kviečiamos ieškoti nestandartinių sprendimų, bendradarbiauti ir teikti bendrus pažangos planus. Tokiu atveju maksimali finansavimo suma būtų didinama iki 10 proc.

Pažangos planui įgyvendinti savivaldybei galima skirti suma priklausys nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje. Atžvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas ir mūsų šalies analitikų  siūlymus, pasirinkta šešių krepšelių dydžių finansavimo schema, kada skiriamos lėšos skaičiuojamos ne vienam mokiniui, o pagal rėžius, pvz., savivaldybės, kuriose mokosi nuo 15 iki 10 tūkst. mokinių, galės pretenduoti į penkių su puse milijonų krepšelį. Pažymėtina, kad ši schema užtikrina didesnį finansavimą mažesnėms savivaldybėms.

Šių metų liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų 2022-2023 mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus, kurių įgyvendinimas truks 2–3 metus.

Pirmasis programos etapas baigsis 2026 m. birželį. Programos II etapo įgyvendinimo pradžia bus tikslinama, atsižvelgiant į I etapo įgyvendinimo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.

Galutinis programos tikslas – iki 2030-ųjų visos Lietuvos mokyklos – tūkstantmečio mokyklos.