Vis dažniau viešojoje erdvėje galite išgirsti sąvoką universalus dizainas mokymuisi (UDM). Jis į švietimą ateina kaip viena iš įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prieigų. Tačiau UDM – daugiau nei tik įtraukus, jis yra grįstas neuro ir edukologijos mokslais apie smegenų veiklą mokymosi metu. Kaip UDM principų taikymas atrodo pamokose? Kaip mokytojai UDM gali pritaikyti savo kasdieniniame darbe? Į šiuos klausimus bando atsakyti mokomųjų vaizdo klipų serija apie UDM, parengta švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) iniciatyva.
Naujienos
Visiems mokiniams atviros mokyklos, moderni ir patogi aplinka, inovatyvūs mokymo(-si) būdai ir kūrybiškas požiūris į ugdymo procesą – visa tai į Lietuvos savivaldybes ir jų mokyklas jau kelerius metus neša švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). 22-vi pirmojo srauto savivaldybės ir virš 90-ies jų mokyklų jau baigė savo kelionę programoje, o iki viso projekto pabaigos liko vos devyni mėnesiai. Neabejojama, kad TŪM programa ir jos milijoninės investicijos yra svarbus postūmis šalies švietime. Taigi, koks pokytis jau įvyko ir kaip jis tęsis pasibaigus projektui?
Vasarai persiritus į antrąją pusę, vieni liūdi, kiti nekantriai laukia jos pabaigos. Nes būtent šiuo metų laiku mokyklose užsidaro ne tik klasių durys. Dingsta visa sistema, kuri per mokslo metus padeda vaikams su individualiais poreikiais. Vaikai ir jų tėvai paliekami savarankiškai tvarkytis su kasdienybe, įprastai paremta specialistų pagalba ir mokyklos rutina. Tad vasara, kaip pripažįsta ir švietimo atstovai, šioms šeimoms neatrodo kaip nerūpestingas atostogų laikas.
Daugybei tėvų vasarą įsijungia pavojaus signalas: „mano vaikas užmirš viską, ko mokėsi“, „rugsėjį jam teks pradėti nuo nulio“. Ir čia, kaip patvirtina specialistai, yra tiesos, bet dėl to nenumenksta būtinybė moksleiviams turėti tikras atostogas – be vadovėlių ir korepetitorių, o tik su galimybe visa tai, ko mokėsi per pamokas, išbandyti pratiškai. Tada vaikai grįš į mokyklą paaugę ne tik centimetrais, bet ir emociškai – labiau pažįstantys save, įgiję daugiau pasitikėjimo, gebantys ilsėtis ir planuoti laiką.
Ar prisimenate pamoką, kuri iki šiol įstrigo atmintyje, nes kažko joje nesupratote? O tą stresą, kai mokytoja praneša apie laukiantį testą, o jūs norite sėkmingai jį išlaikyti? „Sėkmės mokykloje laukia kiekvienas vaikas. Sėkmė koduoja perspektyvą, judėjimą į priekį, tai – tarsi apdovanojimas. Deja, šiuo metu dalis mokinių pamokose būna gana apatiški, tiesiog praleidžia laiką“, – sako Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.
Gegužė – psichikos sveikatos sąmoningumo mėnuo. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Kaip rodo šiemet atliktas Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas, vien 2018–2022 m. paauglių, jaunesnių nei 20 metų, nerimo ir depresijos atvejų padaugėjo apie 20 procentų. Šie sutrikimai tiesiogiai veikia mokymosi rezultatus, o vis garsiau kalbama, kad mokyklos misija – ne tik perteikti žinias, bet ir kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaučiasi saugūs, girdimi ir vertinami. Ši misija atsispindi ir švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) veiklose, kurios šiandien jau pilnu pajėgumu įgyvendinamos visose savivaldybėse.