Vasarai persiritus į antrąją pusę, vieni liūdi, kiti nekantriai laukia jos pabaigos. Nes būtent šiuo metų laiku mokyklose užsidaro ne tik klasių durys. Dingsta visa sistema, kuri per mokslo metus padeda vaikams su individualiais poreikiais. Vaikai ir jų tėvai paliekami savarankiškai tvarkytis su kasdienybe, įprastai paremta specialistų pagalba ir mokyklos rutina. Tad vasara, kaip pripažįsta ir švietimo atstovai, šioms šeimoms neatrodo kaip nerūpestingas atostogų laikas.
Naujienos
Daugybei tėvų vasarą įsijungia pavojaus signalas: „mano vaikas užmirš viską, ko mokėsi“, „rugsėjį jam teks pradėti nuo nulio“. Ir čia, kaip patvirtina specialistai, yra tiesos, bet dėl to nenumenksta būtinybė moksleiviams turėti tikras atostogas – be vadovėlių ir korepetitorių, o tik su galimybe visa tai, ko mokėsi per pamokas, išbandyti pratiškai. Tada vaikai grįš į mokyklą paaugę ne tik centimetrais, bet ir emociškai – labiau pažįstantys save, įgiję daugiau pasitikėjimo, gebantys ilsėtis ir planuoti laiką.
Ar prisimenate pamoką, kuri iki šiol įstrigo atmintyje, nes kažko joje nesupratote? O tą stresą, kai mokytoja praneša apie laukiantį testą, o jūs norite sėkmingai jį išlaikyti? „Sėkmės mokykloje laukia kiekvienas vaikas. Sėkmė koduoja perspektyvą, judėjimą į priekį, tai – tarsi apdovanojimas. Deja, šiuo metu dalis mokinių pamokose būna gana apatiški, tiesiog praleidžia laiką“, – sako Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.
Gegužė – psichikos sveikatos sąmoningumo mėnuo. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Kaip rodo šiemet atliktas Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas, vien 2018–2022 m. paauglių, jaunesnių nei 20 metų, nerimo ir depresijos atvejų padaugėjo apie 20 procentų. Šie sutrikimai tiesiogiai veikia mokymosi rezultatus, o vis garsiau kalbama, kad mokyklos misija – ne tik perteikti žinias, bet ir kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaučiasi saugūs, girdimi ir vertinami. Ši misija atsispindi ir švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) veiklose, kurios šiandien jau pilnu pajėgumu įgyvendinamos visose savivaldybėse.
Kaip atpažinti gerąsias praktikas ir jas pritaikyti, sprendžiant savus iššūkius? Apie tai buvo kalbama Kaišiadoryse vykusiame šveitimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) renginyje „Gerosios savivaldybių praktikos: kaip atpažinti ir įgyvendinti?“.
Renginio tikslas, kaip sufleruoja pats pavadinimas, buvo stiprinti TŪM programoje dalyvaujančių savivaldybių gebėjimą atpažinti gerąsias praktikas ir jas įgyvendinti. Renginyje buvo stengiamasi atskleisti, kaip atpažinti geruosius veiklų požymius ir kaip jie siejasi su mokinių mokymu(si). Taip pat buvo analizuojami veiklų įgyvendinimo procese kylantys iššūkiai bei jiems ieškoma praktinių sprendimų.
Prasidedant 2025-iesiems, jau įpusėjusi švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM), gali pasigirti apčiuopiamais rezultatais – 22 pirmojo srauto savivaldybės baigė arba šiuo metu įgyvendina 88,4 proc. visų suplanuotų veiklų, o visa programa jau pasistūmėjo į antrąją pusę – 66,5 proc. veiklų yra pradėtos arba užbaigtos (tai yra 2144 veiklos iš 4004).