Veiklų ir investicijų apžvalga

Bendra programos investicijų informacija

Infrastruktūros kūrimui, plėtrai ir atnaujinimui skirta:

111 821 544,58 mln. EUR (40%)

Įrangai, kompetencijų stiprinimui ir ugdymo veikloms skirta:

126 877 993,35 mln. EUR (60%)

Lėšų pasiskirstymas srityse

Lyderystė veikiant: 44 221 687,77 mln. EUR

Investicijos į „minkštąją“ dalį: 17 544 559,27 mln. EUR

Investicijos skirtos ugdymo veiklų organizavimui, tinklaveikai, kvalifikacijos tobulinimui ir priemonių įsigijimui (atliepiant geruosius požymius – asmeninis mokyklos vadovo įsipareigojimas dėl mokyklos sėkmės, mokyklos bendruomenės įgalinimas veiklai, orientacija į mokymąsi).

274 veiklos skirtos mokinių ir mokytojų bendradarbiavimo, mokinių savivaldos ir lyderystės stiprinimui – didelė jų dalis yra dermėje su veiklomis kitose TŪM srityse.
Tinklaveikai užtikrinti (pavėžėjimui, koordinatorių įdarbinimui) suplanuotos 59 veiklos.
Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimui lyderystės veikiant srityje (ir lyderystės aspekto akcentavimui kitose srityse) bus įgyvendintos 310 veiklų.
Numatyta įsigyti 104 įvairios įrangos ir priemonių rinkinių, kurie padės efektyviau įgyvendinti vadybinius procesus, ugdymo proceso, mokinių savivaldos ir mokytojų bendradarbiavimo veiklas.

Investicijos į „kietąją“ dalį: 26 677 128,50 mln. EUR*

Investicijos skirtos esamos infrastruktūros atnaujinimui ir naujos sukūrimui.

Iš viso suplanuota įkurti 56 su lyderystės veiklų įgyvendinimu susijusias erdves – atsirandančios naujos erdvės yra daugiausia susiję su vadybiniais savivaldybės bei mokyklų sprendimais, skirtais spręsti esamas švietimo problemas. Dalis naujų erdvių yra skirtos ne tik lyderystės, bet ir kitoms TŪM sričių veikloms įgyvendinti.

Keletas pavyzdžių: mokyklos patalpų pritaikymas bendruomenės telkimui ir aktyvinimui, geram mikroklimatui, erdvių mokytojų individualiam bei grupiniam darbui ir poilsiui įrengimas, mokyklų valgyklų atnaujinimas bei pritaikymas įvairioms veikloms visos dienos metu, mokinių tarybos auditorijos įrengimas, mokinių verslo, antreprenerystės ir lyderystės įgūdžių dirbtuvės, mokytojų diskusijų, komandinio darbo, susitikimų su tėvais, partneriais, savivaldos institucijų erdvės kūrimas, ugdymo karjerai studijos įsteigimas, kūrybinių ir edukacinių erdvių kūrimas.

*iš šios sumos 21 659 002,72 mln. EUR skirta Vilniaus miesto savivaldybei, Pilaitės gimnazijos statyboms ir kitų mokyklų infrastruktūros atnaujinimui.

Įtraukusis ugdymas: 50 563 342,12 mln. EUR

Investicijos į „minkštąją“ dalį: 26 508 257,05 mln. EUR

Investicijos skirtos ugdymo veiklų organizavimui, tinklaveikai, kvalifikacijos tobulinimui ir priemonių įsigijimui (atliepiant geruosius požymius – bendruomenės profesinis augimas ir įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybiškas ugdymas):

21 iš 58 savivaldybių yra suplanavusi diegti Universalaus dizaino mokymuisi principus (per mokymus ir ugdymo veiklas).
Numatyta įsigyti 391 įvairios įrangos ir priemonių rinkinys, kuris padės ugdymo procesą mokyklose padaryti įtraukesniu.
Suplanuotos 271 kvalifikacijos tobulinimo veikla, skirta padėti pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir mokyklos bendruomenėms įgyvendinti įtraukųjį ugdymą ir pritaikyti ugdymo procesą įvairių poreikių turintiems mokiniams.
Apie 400 ugdymo veiklų nukreiptų į mokinių įtrauktį, bendruomenės nuostatų kaitą bus įgyvendinamos 270 programoje dalyvaujančių mokyklų.
Tinklaveikai užtikrinti (pavėžėjimui, koordinatorių ir pagalbos specialistų įdarbinimui) suplanuotos 67 veiklos.

Investicijos į „kietąją“ dalį: 24 055 085,07 mln. EUR

Investicijos skirtos esamos infrastruktūros atnaujinimui ir naujos sukūrimui, aplinkos pritaikymui pagal Universalaus dizaino principus (atliepia gerąjį požymį: saugi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokymui(si) pritaikyta mokyklos infrastruktūra).

Savivaldybės yra suplanavusios 211 veiklų, susijusių su įvairių erdvių įkūrimu ir (ar) atnaujinimu, skirtu mokyklų pritaikymui įtraukiąjam ugdymui.

Keletas pavyzdžių: programos „Tyrinėjimo menas“ įgyvendinimas – lauko edukacinės tyrinėjimų erdvės sukūrimas ir įrengimas; mokyklų valgyklų atnaujinimas bei pritaikymas įvairioms veikloms visos dienos metu; socialinės emocinės erdvės įkūrimas; sensorinio kambario įrengimas ir relaksacijos kabinetų įrengimas; sporto aikštyno įrengimas su sektoriumi jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus mokiniams su specialiaisiais ugdymo poreikiais (toliau – SUP); multisensorinės erdvės įrengimas; mokyklos priestato statyba; bendravimo ir nusiraminimo salelių sukūrimas; erdvių pritaikymas laisvam judėjimui; kabinetų modernizavimas pagal universalaus dizaino principus; koridorių pritaikymas laisvam judėjimui; inovatyvaus ugdymo centro (toliau – IUC) įrengimas pagal universalaus dizaino principus; saugios, SUP mokiniams pritaikytos aplinkos.

Kultūrinis ugdymas: 44 229 835,69 ml. EUR

Investicijos į „minkštąją“ dalį: 17 544 559,27 mln. EUR

Investicijos skirtos ugdymo veiklų organizavimui, tinklaveikai, kvalifikacijos tobulinimui ir priemonių įsigijimui (atliepiant geruosius požymius – veiklų ilgalaikiškumas ir tvarumas, organizacijų (kūrėjų ir menininkų) profesionalumas, veiklų aktualumas ir bendruomenės įgalinimas. Veiklos vykdomos kompleksiškai, derinant visus tris vienas kitą papildančius būdus:

421 veikla skirta mokinių kultūrinėms kompetencijoms stiprinti.
Tinklaveikai užtikrinti (pavėžėjimui, koordinatorių įdarbinimui) suplanuotos 69 veiklos.
Suplanuotos 161 kvalifikacijos tobulinimo veikla, skirta padėti pedagogams ir mokyklos bendruomenėms kartu su šiuolaikinio meno profesionalais įgyvendinti kultūrinio ugdymo ilgalaikes veiklas mokykloje ir už jos ribų.
Numatyta įsigyti 319 įvairios įrangos ir priemonių rinkinių, kurie padės ugdymo procese įgyvendinti kultūrinio ugdymo veiklas.

Investicijos į „kietąją“ dalį: 24 055 085,07 mln. EUR

Investicijos skirtos esamos infrastruktūros atnaujinimui ir naujos sukūrimui.

Iš viso suplanuota įkurti 204 su kultūrinio ugdymo veiklų įgyvendinimu susijusias erdves.

Keletas pavyzdžių: lauko edukacinės tyrinėjimų erdvės sukūrimas ir įrengimas; mokyklų bibliotekų atnaujinimas ir pritaikymas įvairioms kultūrinio ugdymo veikloms; „Kultūros terasos“ įrengimas; kultūrinės-edukacinės erdvės „Biblioteka be sienų“ įrengimas; muzikos ir dainavimo laboratorijų įrengimas; mokyklinio teatro studijos įkūrimas; bendruomenės renginiams ir ekspozicijai skirtos erdvės (aulos) įrengimas; dailės studijos įrengimas; fotografijos studijos-galerijos įkūrimas; menų centro įkūrimas; lauko kino teatro erdvių įrengimas; teatrinės kūrybos laboratorijos įrengimas; dailės ir taikomojo meno studijos įrengimas.

STEAM ugdymas: 78 121 514,02 mln. EUR

Investicijos į „minkštąją“ dalį: 57 078 903,38 mln. EUR

Investicijos skirtos ugdymo veiklų organizavimui, tinklaveikai, kvalifikacijos tobulinimui ir priemonių įsigijimui (atliepiant geruosius požymius – ugdymo turinio ir jo kokybės valdymas, aktyvus bendradarbiavimas ir tinklaveika).

6 iš 58 savivaldybių yra suplanavusios diegti STREAM ugdymo principus (praplečiant STEAM ugdymo metodą ir kartu stiprinant mokinių teksto suvokimo gebėjimus).
Suplanuota 218 kvalifikacijos tobulinimo veiklų, skirtų padėti pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir mokyklos bendruomenėms geriau suprasti ir įgyvendinti STEAM ugdymo metodą ugdymo procese.
Apie 550 ugdymo veiklų nukreiptos į mokinių praktinį ugdymą ir STEAM metodo įveiklinimą.
Tinklaveikai užtikrinti (pavėžėjimui, koordinatorių ir laborantų įdarbinimui) suplanuotos dar 85 veiklos.
Numatyta įsigyti 461 įvairios įrangos ir priemonių rinkinį, kuris padės įgyvendinti STEAM ugdymo veiklas kiekvienoje mokykloje.

Investicijos į „kietąją“ dalį: 21 042 610,64 mln. EUR

Investicijos skirtos esamos infrastruktūros atnaujinimui ir naujos sukūrimui, aplinkų pritaikymui pagal universalaus dizaino principus (atliepia gerąjį požymį: STEAM ugdymo aplinka).

Savivaldybės yra suplanavusios 229 veiklas, susijusias su įvairių erdvių įkūrimu ir(ar) atnaujinimu, pritaikytų STEAM ugdymo principų įgyvendinimui.

Keletas pavyzdžių: STEAM laboratorijos ir jų klasteriai, robotikos ir interaktyviųjų veiklų centras, lauko kupolas – laboratorija, pažintinis atradimų takas, metalo technologijų laboratorija, FabLab menų laboratorija – studija, biotechnologijų laboratorija, „Mematikos“ (menų-matematikos) klasė, dirbtinio intelekto ir IT edukacinė erdvė, „Fotolabas“, eksperimentinis ūkis.

Ko pasiekėme iki šiandien?

Jau šiandien, 22 savivaldybės (I srautas) užbaigė arba aktyviai įgyvendina 69,5 proc. visų savo suplanuotų veiklų (802 iš 1154).

Mokinių pasiekimų atotrūkis sumažėjo 25 % savivaldybių (I srautas) (nuo 2022 iki 2023 metų).
Nuo 2022 metų Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP rezultatai pagerėjo: 71,3 (2022 m.) – 76,4 (2023 m.).
Nuo 2022 Matematikos PUPP rezultatai pagerėjo: 23,8 (2022 m.) – 43,5 (2023 m.).
Sumažėjo jungtinių klasių skaičius: 4,2 (2021 m.) – 3,5 (2022 m.) – 1,8 (2023 m.) – 1,6 (2024 m.).
Šiek tiek padidėjo vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius: 11,4 (2021 m.) – 11,3 (2022 m.) – 11,5 (2023 m.) – 11,5 (2024 m.).

Gerųjų praktikų pavyzdžiai

Ukmergės rajono savivaldybė	„Mokyklos 24/7“ – visą rajoną apimantis mokyklų tinklas, organizuojantis ne tik formalųjį ugdymą, bet ir popamokinę veiklą, atvirą mokiniams ir bendruomenei visą parą. Tai ir fizinė, ir internetinė platforma, skirta mokykloms dalytis gerąja patirtimi ir keisti įprastą veikimo modelį.
Kretingos rajono savivaldybė	Tinklo modelis, pagal kurį visų mokyklų mokytojai kviečiami dalyvauti tose pačiose tęstinio profesinio tobulėjimo programose, kartu kurti šiuolaikinę mokomąją medžiagą ir vėliau ją įgyvendinti naujai sukurtose mokymosi erdvėse (kiekviena iš 6 mokyklų kuria unikalią mokymosi erdvę, kuri bus atvira visų kitų mokyklų mokiniams ir prieinama pagal bendrą tvarkaraštį).
Panevėžio miesto savivaldybė	STEAM principais ir miesto strategija „Pramonė 4.0” pagrįstas požiūris į švietimą visame mieste. Visos mokyklos tobulina esamas mokymosi erdves, nukreiptas į pagalbą mokiniams ugdyti XXI a. įgūdžius. Mokytojai dirba viso miesto tinkluose ir kartu su savivaldybės švietimo koordinatoriais kuria STEAM ugdymo standartą, kuris bus išbandytas, patobulintas ir vėliau įgyvendintas visose mokyklose ir lygiuose.
Utenos rajono savivaldybė	Labai strategiškas visos savivaldybės požiūris į įtraukiojo ugdymo praktikos įgyvendinimą. Kad šis procesas būtų lengvesnis, taikomas tinklo modelis, į kurį įtraukiama kiekviena mokykla: atviros pamokos, renginiai ir susitikimai, kuriuose dalijamasi gerąja patirtimi, kuriami mokymosi pagalbos teikimo modeliai ir algoritmai, naudojamos modernios priemonės, įranga ir metodikos.
Kauno miesto savivaldybė	Didelis dėmesys skiriamas mokinių susidomėjimui matematika ir pasiekimams gerinti. Tęsiamas mokyklų bendradarbiavimas su Harvardo universitetu (mokytojų nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas anglų kalba, taip pat Harvardo matematikos programos įgyvendinimas), MatLab’o kūrimas kiekvienoje mokykloje (dažniausiai daromų klaidų analizė ir vaizdo pamokų mokiniams kūrimas).

21 iš 58 savivaldybių planuoja įgyvendinti Universalaus dizaino mokymuisi gaires kasdienėje mokytojų praktikoje – tai reiškia, kad reikia pereiti nuo diferencijavimo prie labiau individualizuoto požiūrio.

6 iš 58 savivaldybių planuoja įgyvendinti STREAM ugdymo metodiką – tai reiškia išplėsti jau sėkmingą STEAM ugdymo praktiką, daugiau dėmesio skiriant skaitymui ir raštingumui.

Kur rasti rekomendacijų, metodinės pagalbos?

Universalaus dizaino mokymuisi gairės (2023)

Rekomendacijų leidinys (2023)

Tinklalaidės

Bendra programos investicijų informacija​