Spalis dažnai dar vadinamas ir psichinės sveikatos mėnesiu, nes jo pirmoje pusėje minima Pasaulinė psichinkos sveikatos diena. Tai atsispindėjo ir švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) veiklose, kurios šiuo metu jau pilnu pajėgumu vykdomos pirmojo srauto savivaldybėse. Planuojama, kad antrojo srauto savivaldybės jau lapkričio antroje pusėje pasirašys jungtinės veiklos sutartis ir netrukus įsilies į aktyviai veikiančių TŪM savivaldybių gretas.
„Įtraukusis ugdymas – labai svarbi, bet, deja, ne visiems dar girdėta sąvoka. Po ja slepiasi siekis visiems vaikams, nepaisant jų fizinių ar intelektinių gebėjimų, suteikti optimalias mokymosi sąlygas. Vaikai, turintys koką nors negalią ar sutrikimą, vis dar retai yra pilnai įtraukiami į ugdymo procesą tiek ir taip, kaip jiems būtų geriausia. Na, o psichikos sveikata yra būtent tai, apie ką dar kartais bijoma garsiai kalbėti, tačiau tą daryti tiesiog būtina. Tinkamas dėmesys jai – vienas iš TŪM įtraukiojo ugdymo srities tikslų“, – sako Lina Garbenčiūtė, viena iš TŪM įtraukiojo ugdymo srities eksperčių.
Kaip skelbiama Vilniaus universiteto mokslininkų atliktame tyrime, „su geresniais mokymosi rezultatais, mokymosi motyvacija, pasitenkinimu savo mokymusi siejosi mokinių jaučiamas socialinis mokyklos bendruomenės grupių palaikymas, ypač geri mokinių santykiai su mokytojais ir didesnės galimybės gyvai (ne nuotoliniu būdu) bendrauti su bendraamžiais“. Kartu ir „mokinių gaunamas mokyklos bendruomenės – bendraklasių, mokytojų, kitų specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo), mokyklos vadovybės ir tėvų – palaikymas siejasi su didesne jų psichologine gerove ir mažesniu psichologiniu distresu. Šie mokiniai patiria mažiau patyčių nei mokiniai, kuriems trūksta mokyklos bendruomenės palaikymo“.
Nors spalį 22-ose savivaldybėse netrūko veiklų visose keturiose TŪM srityse – STEAM ugdymo, kultūrinio ugdymo, lyderystės veikiant ir įtraukiojo ugdymo – dėmesys krypsta būtent į pastarąjį. Tai labai svarbu norint padėti mokiniams ne tik geriau jaustis, bet kartu ir geriau mokytis, pasiekti aukštesnių rezultatų.
Džiugi žinia šio mėnesio pabaigoje atskriejo iš Lazdijų rajono savivaldybės – čia pasirašyta edukacinės erdvės įrengimo rangos darbų sutartis. Nenaudojamose Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos patalpose bus įrengta edukacinė erdvė socialinių, emocinių ir sveikatos įgūdžių ugdymui. Patogioje ir jaukiai įrengtoje erdvėje mokiniams bus organizuojamos veiklos: socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo, socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijos, namų darbų klubo veikla. Namų darbų klube dirbs mokytojo padėjėjai ir mokiniai – savanoriai, kurie visokeriopai padės mokiniams, kuriems reikia papildomos pagalbos. Patalpos bus naudojamos profesiniams užsiėmimams, socialinėms-pilietinėms, sveikatos ugdymo ir kitoms veikloms. Svarbiausia – visiems vaikams bus suteikiamos galimybės įgyti svarbius socialinius, emocinius ir sveikatingumo ugdymo įgūdžius.
Vienas apčiuopiamiausių įtraukiojo ugdymo pokyčių per šį mėnesį įvyko ir Pakruojyje. Įgyvendindama savivaldybės švietimo pažangos plano įtraukiojo ugdymo srities veiklas, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija įsigijo kupolą, skirtą įgyvendinti veiklas, nukreiptas bendruomenės narių emociniam ugdymui stiprinti, edukacinėms ir kultūrinėms veikloms, projektams bei kitų rajono mokyklų mokytojų ir mokinių užsiėmimams organizuoti. Mokymasis netradicinėse erdvėse yra labai patrauklus ir gali padėti nusiraminti, susikaupti tiems, kuriems tai daryti paprastai sekasi sunkiau. Tuo pačiu tai – daugiafunkcinė erdvė, apjungsianti įtaukųjų ir kultūrinį ugdymą. Nors kupolo baldai – stalai ir kėdės – atkeliaus tik lapkričio mėnesį, antrokai gimnazistai kartu su muzikos mokytoja jau išbandė lauko kupolo erdvę per muzikos pamoką – čia kokybišką ukulėlių garsų skambesį mokiniai apipynė dainomis, džiaugėsi puikia akustika.
„Įvairios meninės ir kultūrinės veiklos netradicinėse erdvėse padeda didinti moksleivių aktyvumo bei smalsumo lygį, keisti įprastus tarpusavio santykius, įsisenėjusius veikimo įpročius ir nuostatas, gerinti bendrą emocinę būklę. Tiek mokiniai, tiek mokytojai ugdymo veiklas už įprastos klasės ribų įvardija kaip vieną iš prasmingiausių būdų mokytis”, – sako TŪM kultūrinio ugdymo srities ekspertė Eglė Paulauskienė.
Tuo tarpu Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija TŪM lėšomis įsigijo 3Q sveikatos ugdymo programą, kuri bus diegiama pradinių klasių fizinio ugdymo pamokų metu. Pradinio ugdymo mokytojai spalio mėnesį dalyvavo 3Q sveikatos ugdymo metodikos mokymuose, kuriuos vedė Vaiva Baltramiejūnaitė-Čepaitė, „3Q Health Education“ instituto direktorė.
3Q sveikatos ugdymo programa – tai asmenybės brandos ir visapusiškos sveikatos – fizinės, psichikos ir socialinės – ugdymas per savęs pažinimą ir tvarių įgūdžių bei įpročių formavimą. 3Q tikslas – sukurti realų teigiamą pokytį vaikų fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai bei ugdyti tvarų sveiką elgesį visam gyvenimui.
Įtraukaus ugdymo tema pastaruoju metu buvo svarbi ir Biržų „Saulės“ gimnazijoje. Čia tęsėsi mokymų ciklas mokytojams „Įtrauktis visiems: universalus ugdymo dizainas – sėkmės šaltinis“. Šįkart dvi dienas kalbėta, diskutuota, aptarta daug įdomių ir įvairių ugdymo(si) metodų, atlikta ne viena kūrybinė užduotis.
Psichikos sveikatos tema nebuvo pamiršta ir pačių mažiausiųjų – Pasaulinės psichinės sveikatos dieną Panevėžio pradinėje mokykloje ketvirtokai su tėvais dalinosi geras emocijas sukeliančiais gamtos vaizdeliais.
Į praėjusiais metais paskelbtą kvietimą dalyvauti TŪM programoje atsakė daugiau nei pusšimtis savivaldybių. Sulaukus tokio didelio aktyvumo ir norint užtikrinti kokybišką pasiregimą programos įgyvendinimui savivaldybėje, buvo nuspręsta formuoti du programos srautus: pradžioje startavo stipriau pasiruošusios savivaldybės, o antrajam srautui buvo duota šiek tiek daugiau laiko patobulinti savo planus su papildomomis konsultacijomis, TŪM ekspertų pagalba. Pirmajame sraute dalyvauja 22 savivaldybės, 8 iš jų rengė bendrus planus, antrajame sraute – 36 savivaldybės, 6 iš jų rengė bendrus planus, tad iš viso yra parengta ir patvirtinta 51 pažangos planas.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos plano vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. Eur iki 43 mln. Eur per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų. Iš viso pirmojo srauto savivaldybių pažangos planams įgyvendinti skirta 109 592 639,90 Eur, antrojo srauto planams planuojama skirti 99 500 000 Eur + PVM.
Pagrindinis šios programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.