Barjerų įveikimas, nuostatų kaita ir bendradarbiavimas – tai tapo bene pagrindinėmis praėjusią savaitę Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) vykusio renginio „Kultūra įtraukčiai ir įtrauktis mokykloje“ nagrinėtomis temomis. Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) organizuotas renginys, skirtas švietimo srities atstovams, atkreipė dėmesį į labai svarbią ir jautrią temą – įtrauktį mokykloje – ir gilinosi, kaip kultūrinio ugdymo veiklas galima padaryti įtraukesnėmis, kaip įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui galima pasitelkti kultūrines bei menines praktikas.
„Įtraukties sąvoką dabar dažnai girdime viešojoje erdvėje, mes prie jos pripratę, ją dažnai girdėjome politinėje retorikoje. Visgi, kai bandėme ją integruoti į daugumos visuomenę, pasirodė, kad pastaroji nebūtinai yra pasirengusi priimti mažumas, kad ir kokios jos bebūtų. Įtrauktis nebūnai turi būti suprantama kaip specialieji ugdymosi poreikiai – kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, reikalaujantys skirtingos prieigos. Tam, kad mes taptume atviri, reikalingas labai didelis pokytis. Be jokios abejonės, reikalingi politiniai sprendimai, teisės aktai, bet dar svarbiau yra žmonės. Šiandien jūs išgirsite daug gerų praktikų, daug gerų patirčių, kurias, tikiu, parsivešite su savimi. Jeigu išgirsite kažką, kas jums pasirodys svarbu, gali atnešti pokytį, inicijuokite tai, o mūsų komanda jus, tikiu, užtars ir palaikys“, – atidarydama renginį sakė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro patarėja, TŪM programos koordinatorė Agnė Liucilė Grickevičė.
Tuo tarpu viena iš renginio organizatorių, TŪM kultūrinio ugdymo srities ekspertė Živilė Etevičiūtė, pasidžiaugė, kad šis, jau ketvirtasis srities renginys, dalyviams pasirodė itin aktualus ir sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Kultūrinis ugdymas turi patikrintą naudą mokinių akademiniams pasiekimams, dėmesio sutelkimui, saviraiškai, socialiam elgesiui klasėje, žaidimų aikštelėse, kalbos vystymuisi, skaitymo įgūdžių plėtrai. Teatro, šokio, dailės, literatūros ir kitų kultūros bei meno krypčių veiklos gali sumažinti emocinį kalbos sunkumų poveikį, sumažinti nerimą ir baimę. Be to, kultūrinis ugdymas suteikia naujų prieigų individualiems ugdymosi poreikiams pažinti ir atliepti. Taigi, kultūrinis ugdymas vertingas kaip vienas įtraukiojo ugdymo stiprinimo būdų.
„Visgi įtraukus kultūrinis ugdymas nevyksta savaime. Turime galvoti ne apie pavienes iniciatyvas – labai svarbu jį padaryti nuoseklų ir ilgalaikį. Norint kurti nuoseklią strategiją, labai svarbu akcentuoti aktualumą, suvokti jo naudą, formuoti meninio ir įtraukiojo ugdymo nuostatas, įsivertinti turimas sąlygas savo mokykloje, bendruomenėje ir atrasti žmones, kurie tai galės įgyvendinti“, – sakė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė, meninio ir kultūrinio ugdymo tyrėja Dr. Edita Musneckienė, skaičiusi pranešimą „Kultūrinio ugdymo prieinamumas ir įtrauktis: švietimo ir kultūros dialogas“.
Renginyje gerosiomis patirtimis dalinosi Juventa Mudėnienė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto, Edukologijos katedros lektorė, pasakojusi apie neformalų ugdymą teatru ir su įvairių specialiųjų poreikių turinčiais jaunuoliais pastatytą spektaklį „Jūratė ir Kastytis“. Edukatorė, knygų autorė Rūta Norkūnė ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskaitė pasakojo apie lengvo skaitymo ypatybes ir šioje srityje nuveiktus projektus. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus edukacinių programų kuratorė Daiva Banikonienė, LNDM V. Kasiulio dailės muziejaus edukacinių programų kuratorė Rima Povilionytė, VšĮ „Draugiški autizmui“ atstovė, projekto „Savas muziejus“ konsultantė Barbora Suisse pasidalino projekto „Savas muziejus“ patirtimis. „Pojūčių teatro“ įkūrėja, kūrybinių teatro dirbtuvių pedagogė Karolina Žernytė pasakojo apie sensorinės kūrybos kelionę į edukaciją, o kino edukatorė, medijų antropologė, medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ atstovė Gintė Žulytė ir Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos mokytoja Birutė Bikulčienė aptarė kino edukacijos svarbą įtraukiojo ugdymo kontekste. Renginio baigiamuoju akcentu tapo diskusija „Bendradarbiavimo galimybės tarp mokyklų, kultūros ir negalios organizacijų“.
Visus, kurie tądien negalėjo atvykti į Nacionalinę dailės galeriją, tapusią renginio partneriu, kviečiame peržiūrėti renginio įrašą TŪM „Youtube“ kanale.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos plano vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. Eur iki 43 mln. Eur per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų. Iš viso pirmojo srauto savivaldybių pažangos planams įgyvendinti skirta 109 592 639,90 Eur, antrojo srauto planams planuojama skirti 99 500 000 Eur + PVM.
Pagrindinis šios programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
